Viešoje erdvėje girdime, kaip Seimo pirmininkė Irena Degutienė piktinasi idėja rengti referendumą dėl atominės elektrinės ir taip išklausyti tautos balso. Na, ne pirmas ir greičiausiai ne paskutinis kartas, kai konservatoriai lieka kurti ir abejingi žmonių nuomonei. Tačiau mane už vis labiau piktina ir stebina chamiškas cinizmas, kai visose žiniasklaidos priemonėse brukama konservatorių reklama, prašanti paremti jų partiją 1 procentu gyventojų pajamų mokesčio.
Numatytas 1 procentas piliečių pajamų – tai papildomos lėšos, kurias galima skirti arba grąžinti į biudžetą, iš kurio mokamos pensijos, pašalpos, mokytojų atlyginimai ir t. t. Sutinku, jog remti darželius, mokyklas ir kitas visuomenei naudingas organizacijas, skiriant 2 procentus pajamų mokesčio, yra garbinga bei naudinga. Dėl to diskusijos kilti neturėtų. Tačiau ar konservatoriai turi moralinę teisę prisidengdami šiomis gražiomis iniciatyvos kaulyti pinigų į savo partijos „kišenę“?
Maža to, kad valdantieji iš mokesčių mokėtojų, t. y. mūsų visų, ir taip jau gauna pinigus rinkimų kampanijai, tai dar sugeba juos panaudoti ne tam, kad pristatytų valstybės valdymo viziją (nors ką ten pristatinėti, viską ir taip puikiai matome...), o tam, jog iš mūsų išviliotų dar daugiau pinigų! Kyla natūralus klausimas – konservatoriai, ar dar turite bent krislelį padorumo? Ar per ketverius tautos skurdinimo metus nusipelnėte iš mūsų gauti bent sudilusį skatiką?
Iki sunkmečio buvau eilinis Lietuvos pilietis, sunkiai dirbau savo šeimos bei artimųjų labui. Atėjus krizei, kaip ir daugelis, netekau darbo, tačiau maniau, jog valstybė manimi pasirūpins. Žinoma, tik laikinai – kol rasiu naują pajamų šaltinį. Juk tokią teisę užsidirbau sąžiningai kas mėnesį mokėdamas mokesčius, iš kurių, natūralu, tikėjausi nusipelnęs ir orios bedarbio pašalpos. Ką jūs... Valdančiųjų iniciatyva nedarbo pašalpa buvo sumažinta žemiau skurdo ribos!
Suprantama, tokius apkarpymus ir nelogiškus sprendimus konservatoriai pritaikė daugeliui socialinių grupių. Ar ne tie patys konservatoriai supriešino jaunas šeimas ir pensininkus? Ar ne valdančiųjų iniciatyva šeimos yra skirstomos į tradicines ir „nepilnavertes“? Ar ne dėl jų švietimo reformos iš Lietuvos pabėgo jaunimas, o mokslo kainos pakilo iki neregėtų aukštumų? Juk nedarbas jaunimo tarpe jau seniai įsišaknijusi problema, tačiau kol Europa, kaip kokiems mažiems šuniukams, pirštu nepabaksnojo į tą vietą, kur, švelniai tariant, prisidirbo, tol konservatoriai net nesileido į kalbas apie šį valstybės pūlinį.
Tad netinkamai atlikę jiems patikėtą darbą bei sugebėję apsunkinti eilinių piliečių nūdieną, konservatoriai tesugeba pasiūlyti absurdiškas reklamas, kuriuose ragina paremti jų partiją... Ciniška? Galbūt... Tačiau žinau vieną – mano procento konservatoriai negaus!
Jonas Simanavičius
T.Urbelionio/ BFL nuotr.
