Iš ką tik sudaužytų automobilių išgelbėti juose įstrigusių sužalotų žmonių neleidžia įsiliepsnojantis gaisras – baisesnį avarijos scenarijų tikriausiai sunku ir įsivaizduoti.
Tragedija po tragedijos
Sausio 12 d. per kraupią avariją Šilutės rajone po „Hyundai“ smūgio į medį abu automobilyje buvę žmonės sudegė.
Vasario 7 d. naktį automagistralėje Klaipėda–Kaunas per keturių vilkikų avariją du sunkvežimiai sudegė, žuvo vienas vairuotojas, o likęs našlaičiu 14-metis atsidūrė reanimacijoje.
Vasario 15 d. Šalčininkų rajone susidūrė „Audi A6“ ir „VW Golf“, automobiliai sudegė, žuvo 17-metė, dar du žmonės buvo sužeisti.
Pavojingiausi – degalai ir elektros laidai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Vladas Rakštelis 15min.lt sakė, kad paprastai transporto priemonės per avarijas ar iškart po eismo įvykių užsidega dėl dviejų pagrindinių priežasčių: degalų sistemos arba instaliacijos pažeidimų.
„Jei per avariją pažeidžiama automobilio degalų sistema, gaisrą gali sukelti ant variklio ar kitos įkaitusios detalės išsiliejęs benzinas arba dyzelinas“, – pasakojo V.Rakštelis.
Specialisto teigimu, transporto priemonių gamintojai neatsitiktinai montuoja degalų bakus jų gale – taip saugiau. Tačiau per avarijas siurblys gali vis dar pumpuoti degalus, o jei sistema nebesandari, benzinas ar dyzelinas patenka ant pavojingų karštų vietų.
Gaisrus per avarijas lemia ne tik atsitiktinumai. Tai labai priklauso nuo automobilio šeimininko – ar jis prižiūri savo transporto priemonę. Ar kils gaisras, lemia ir automobilio būklė, ir jo amžius.
„Antrasis atvejis – kai pažeidžiami mašinų elektros laidai. Įvyksta trumpasis jungimas, laidai pradeda degti ar kibirkščiuoti“, – teigė 15min.lt pašnekovas.
Pasak V.Rakštelio, transporto priemonę po avarijos užsidegti gali priversti ir abiejų minėtų atvejų derinys – kai degalai iš pažeistų sistemų pakliūna ant pažeistų elektros laidų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas pabrėžė, kad į avarijų vietas atvykę ugniagesiai gelbėtojai visada pirmiausia atjungia ar tiesiog nukerpa akumuliatoriaus laidus, net jei gaisru iškart nekvepia – taip sumažinama jo rizika.
„Kitos priežastys, dėl ko sudaužyti automobiliai gali užsidegti, iš esmės yra pašalinės. Pavyzdžiui, jei žmonės salone ar bagažinėje vežasi kokias nors pavojingas, degias medžiagas. Tačiau taip būna retai“, – pasakojo V.Rakštelis.
Gerai prižiūrimi rečiau dega
Ir vis dėlto, jei vienos mašinos po avarijų dega, o kitos ne, ar tai tik sėkmės dalykas?
Priešgaisrinės saugos specialistas pabrėžė, kad yra ir objektyvių faktorių vienokiam arba kitokiam scenarijui.
„Nors skamba keistai, tai labai priklauso pirmiausiai nuo automobilio šeimininko – ar jis prižiūri savo transporto priemonę. Ar kils gaisras, lemia ir automobilio būklė, ir jo amžius. Jei automobilis neprižiūrimas – tikimybė užsidegti didesnė. O neprižiūrėta gali būti nebūtinai sena transporto priemonė. Senesni automobiliai natūraliai būna labiau susidėvėję, jų degalų tiekimo ar elektros sistemos silpnesnės, lengviau pažeidžiamos“, – aiškino V.Rakštelis.
