Tiesa, Kelių eismo taisyklėse pasakyta, kad, pasirinkdamas greitį, vairuotojas dar turi atsižvelgti ir į meteorologines sąlygas bei eismo intensyvumą. Vien leistiną greitį ribojantys ženklai nėra panacėja, norint išvengti nelaimingų atsitikimų.
Tačiau net ir įvertinus meteorologines sąlygas, net ir važiuojant aukščiausios kategorijos automagistrale, gali nutikti negerų dalykų. Pavyzdžiui per lietų.
Akvaplanavimo aukos
Lietuvą sukrėtė antradienį įvykusi avarija, kai netoli Kryžkalnio per lietų nuo kelio nulėkė du BMW automobiliai. Trys žmonės sužeisti, o vienas vyras žuvo tuomet, kai sustojo padėti pirmąjį automobilį vairavusiai moteriai, o jį parbloškė antrasis BMW.
TAIP PAT SKAITYKITE: Magistralėje per lietų žuvo apvirtusiai moteriai pagelbėti sustojęs vyras
Pirminiais duomenimis, automobilis BMW X1 nevaldomas tapo lyjant stipriam lietui ir dideliu greičiu įvažiavus į balą. Prasidėjo vadinamasis akvaplanavimas, slystantis BMW ratais trenkėsi į kelkraščio bortą, nuskriejo nuo kelio ir apvirto ant stogo. Panaši ir antrojo automobilio avarijos priežastis.
Galima būtų sakyti, kad avarija nutiko dėl patirties stokos. Bet tai – tik dalis tiesos.
Kodėl formuojasi pavojingos balos?
Pirmadienį pliaupiant lietui tuo pačiu keliu važiavo ir šių eilučių autorius. Tiesą sakant, atkarpoje nuo Klaipėdos iki Kryžkalnio į tokius vandens spąstus patekau mažiausiai du kartus. Abu kartus automobilis visiškai prarado sukibimą, įsijungė automatinė praslydimo kontrolė. Teko šiek tiek patiesinti automobilį vairu, kol ratai vėl sukibo su asfaltu.
Tą akimirką pamaniau, kad kuris nors vairuotojas afekto būsenoje galėtų spustelėti stabdį. O tada... nieko gero nelauk, – suktukas, šonaslydis arba bet kuris kitas nepageidautinas efektas.
Kodėl taip nutinka? Akivaizdu, kad per liūtį automobilis važiuoja šlapiu keliu ir vairuotojas tai mato ar net jaučia. Todėl sumažina greitį iki tokio, kuris nekelia diskomforto ir yra, vairuotojo manymu, saugus.
Tačiau net ir pats didžiausias orakulas negali nuspėti, kad (man tai nutiko antroje juostoje) automagistralėje ratai staiga įšoks į didelę balą. Juk čia kelias, apskaičiuotas dideliam srautui ir dideliems greičiams, taigi paviršius turėtų būti lygus kaip popierius. Bet taip nėra. Ir būtent toks staigus kontrastas ir yra netikėtumas vairuotojams, sukeliantis avarijas.
Kitų vairuotojų atsiliepimai: pavojingiausios vietos
Prieš publikuodamas šį straipsnį socialiniame tinkle paklausiau kolegų, kuriuose automagistralės A1 ruožuose jie yra patyrę tokių blogų nuotykių, kai staiga įšokdavo į vandens ežerą arba upę.
„Už Viduklės geležinkelio tilto iki beveik Kryžkalnio tragiška atkarpa“, – rašo Kostas.
„Mano mašiną lietui lyjant apsuko ties Babtų viaduku važiuojant į Vilniaus pusę“, – pridūrė Dalia.
Teodoras: „Važiuojant nuo Klaipėdos pusės, maždaug 10-15 km prieš Kryžkalnį“.
„Prieš Grigiškių EMSI degalinės, leidžiantis nuo kalno gausiau palijus, prie Didžiulio ežero pravažiavus CIRKLE K degalinę, apačioje antroje juostoje susirenka nemaža bala važiuojant į Kauno pusę...“, – rašė Henrikas.
Faktas kaip blynas, kad pagrindinėje Lietuvos magistralėje nėra saugu būtent dėl techninių priežasčių, nes kelio reljefas leidžia formuotis baloms. Beje, daugelis komentatorių mini būtent Kryžkalnį.
LAKD vadovas: ištaisysime per metus
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas, išklausęs šią istoriją, patvirtino, kad tokia magistralės būklė atitinka dabartinio galiojančio Kelių priežiūros vadovo reikalavimus (toliau – KPV). Jame numatoma, kad kelias gali turėti iki 35 proc. defektų.
Tačiau V.Andrejevas pabrėžė, kad tokia kokybė neatitinka dabartinės LAKD ir Susisiekimo ministerijos koncepcijos, koks turi būti valstybinės reikšmės kelias. Šiuo metu ruošiama nauja KPV koncepcija, kurioje numatyta tokių trūkumų netoleruoti.
Pavyzdžiui, per aukštų kelkraščių, kurie neleidžia vandeniui pasišalinti nuo paviršiaus. Arba per mažų skersinių kelio nuolydžių.
„Kai mes gausime duomenis, tokie trūkumai turės būti pašalinti per artimiausią laiką, – tvirtino LAKD vadovas V.Andrejevas. – Magistraliniai keliai A1 ir A2 turi būti sutvarkyti šiais metais. Finansai tokiai kelių priežiūrai yra numatyti“.
Informaciją apie nepakankamus skersinius nuolydžius LAKD surinks automatizuotai, specialistams skenuojant visą kelių tinklą. O koreguotinas kelkraščių vietas nustatys ir kelių priežiūros specialistai, ir LAKD inspektoriai.
Kaip išvengti akvaplanavimo
Akvaplanavimas susidaro automobiliui važiuojant šlapia kelio danga tam tikru greičiu. Kuo didesnis greitis, tuo sunkiau tampa suvaldyti automobilį. Pavyzdžiui, automobiliui važiuojant 90 km/val. greičiu kai kelio danga yra padengta vieno centimetro vandens sluoksniu, automobilio beveik neįmanoma suvaldyti.
Keli patarimai, kaip elgtis važiuojant šlapia danga:
- Kai kelią dengia vandens sluoksnis, rekomenduojama važiuoti daug mažesniu tempu, kelio vingius įveikti mažesniu greičiu nei įprastai, laikytis didesnio atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės.
- Pajutę, kad automobilis pradeda „plaukti“ keliu, nedarykite jokių staigių veiksmų – stipriai nestabdykite, nespauskite akceleratoriaus pedalo, nesukinėkite vairo. Ramybės ir dar kartą ramybės. Leiskite veikti elektroninėms saugos sistemoms, kol ratai vėl įgis sukibimą su asfaltu.
- Važinėkite padangomis su giliu protektoriumi. Minimalus reikalaujamas vasarinis 1,6 mm protektorius per lietų tikrai nėra pakankamas.
