Lietuvoje yra 54 miestai – savivaldybių centrai. Šiame tekste rasite paskutinių 27 iš jų abėcėlės tvarka – nuo Palangos iki Zarasų – vardų kilmes bei atsakymus į klausimą, kada pirmąkart paminėti tie miestų vardai.
Pirmoje teksto dalyje, kurią publikavome prieš savaitę, rasite pirmųjų 27 miestų – nuo Akmenės iki Pakruojo – vardų kilmės paaiškinimus. Šis tekstas – čia.
Dalies miestų vardų kilmė – visiškai aiški, o dalis – jus nustebins. Ar žinojote, kad Zarasų pavadinimas yra sėliškos kilmės, o Šakiai anksčiau vadinosi Šakaičiais?
Be to, yra ir tokių miestų, kurių pavadinimų kilmės tiksliai rekonstruoti jau nebeįmanoma. Tačiau ir tokiu atveju tekste pristatoma, kokias versijas yra iškėlę kalbininkai ir kurios jų yra realiausios.
Daugiausia tekste remtasi būtent vietovardžių kilmę tyrinėjusio kalbininko Algimanto Vanago knyga „Lietuvos miestų vardai“. Taip pat remtasi įvairių miestų savivaldybių puslapiuose ar įvairių miestų muziejų puslapiuose, taip pat Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje pateikiama informacija.
Palanga
Palangos vardo kilmė nėra visiškai aiški. Kazimieras Būga manė ir A.Vanagas sutinka, kad miesto vardas greičiausiai yra kuršiškos kilmės.
Pirminė Palangos vardo reikšmė kuršių kalba gali būti susijusi su sąvokomis, reiškusiomis žemumas, pelkes, užliejamą vietą ar pan.
Lietuvių kalboje egzistuoja žodis „palios“, reiškiantis „pelkėta vieta“, latviškai paleja yra „žemuma, slėnis“, o pali - „poplūdis“, „paplūdis“, „išsiliejimas“. Panašių žodžių yra ir kitose indoeuropiečių kalbose. Kuršių kalbai būdinga ir priesaga -ng, randama ir kituose šio regiono vietovardžiuose.
Bet egzistuoja ir kita teorija, kuri teigia, kad galbūt Palangos miesto vardas kilęs iš upės vardo – galbūt Rąžė anksčiau vadinta Palanga ar Langa, o galbūt taip vadinosi jau išnykęs jos intakas. Yra XVIII a. vid. šaltinių, kurie per Palangą tekančią upę irgi vadina Palanga.
Pirmąkart Palangos miesto vardas (kaip Palange) minimas 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo sutartyje.
Panevėžys
Panevėžys kūrėsi prie Nevėžio upės, tad ir pavadintas pagal upę – priešdėlis pa- ir upės vardas.
Pirmąkart Panevėžio vardas paminėtas 1503 m. rugsėjo 7 d. LDK kunigaikščio Aleksandro rašte.
Jame minima, kad Panevėžio dvaro žemės, buvusios dešiniajame Nevėžio krante, perduodamos Ramygalos parapijai su sąlyga, kad čia bus pastatyta bažnyčia. Bažnyčia buvo pastatyta po kelių metų, šalia pradėjo kurtis miestelis.
Pasvalys
Kaip ir Panevėžio, Pasvalio vardas yra kilęs iš per miestą tekančios upės vardo, prie upės vardo Svalia pridėjus priešdėlį -pa.
Įdomu, kad Pasvalio vardas pirmąkart paminėtas labai panašiomis aplinkybėmis ir to paties asmens kaip Panevėžio.
1497 m. kunigaikštis Aleksandras Pasvalio kunigui praneša apie sprendimą Upytės apskrities vietovėje, vadinamoje Pasvaliu, įsteigti bažnyčią. Aplink bažnyčią ėmė kurtis ir miestas.
Plungė
Greičiausiai, A.Vanago nuomone, Plungės vardas kilo iš pavardės Plungė. Šią pavardę Lietuvoje turi apie keliasdešimt šeimų.
Visgi, kadangi ši pavardė pačioje Plungėje ir jos apylinkėse nėra plačiai paplitusi ir seniausiuose išlikusiuose Plungės miesto inventoriuose bei Žemaitijos valstiečių surašymuose istorikai tokios pavardės nerado, egzistuoja ir kita teorija, kad Plungės vardas atsirado iš nedidelio Paplungos upelio, dabar užtvenkto ir kanalizuoto.
Pirmąkart Plungės vardas paminėtas 1575 m. Dokumente, įtrauktame į Žemaičių žemės teismo knygą, nurodoma, kad Marina Daškaitė savo vyrui Martynui Jonaičiui-Šalteniui dovanoja Gandingos dvarą, esantį netoli Plungės miestelio.
Prienai
Prienų vardas greičiausiai yra asmenvardinės kilmės – kilęs iš pavardės Prienas.
