Sekite 15min Google
Pasaulį užvaldant dirbtiniam intelektui ir plintant propagandai labai svarbus tampa kritinis mąstymas, ypač – vaikams, kurie daugybę laiko praleidžia prie telefono ar kompiuterio ekranų. Edukacinės strategijos mokyklose, bendruomenėse ir namuose tampa neatsiejama dalimi to, kaip vaikas išmoks vertinti naujienas ir informaciją. Alytaus Vidzgirio mokyklos ir Anykščių jaunimo klubo atstovai dalijasi, kaip kritinis mąstymas ugdomas šiose erdvėse.
Emocijos prieš faktus
„Šiandieniniai mūsų mokiniai ir kartu mes, vyresnieji, augame labai intensyviame informacijos sraute – socialiniai tinklai, vaizdo platformos, dirbtinis intelektas, trumpi vaizdo įrašai formuoja mūsų požiūrį į pasaulį. Pastebime, kad dalis mokinių geba gana greitai atsirinkti informaciją, tačiau kritinio mąstymo įgūdžiai dar nėra pakankamai stiprūs, kad visiškai atsilaikytų prieš melagingą ar propagandinę informaciją. Ypač jaunesni mokiniai dažnai linkę pasitikėti tuo, ką mato internete, jei tai pateikta įtaigiai ar emocingai. Todėl mokyklos vaidmuo tampa labai svarbus – turime mokyti ne tik žinių, bet ir gebėjimo mąstyti, klausti bei tikrinti faktus“, – sako Alytaus Vidzgirio mokyklos direktorius Artūras Čiurlionis.
Anykščių jaunimo klubo, kuriame lankosi 14–18 metų jaunuoliai, vadovė Gintarė Varnaitė taip pat pabrėžia, kad daliai jaunimo vis dar trūksta stipresnių kritinio mąstymo įgūdžių. Dėl didelio informacijos kiekio jaunuoliams neretai sudėtinga atsirinkti patikimus šaltinius, išlaikyti dėmesį bei nuosekliai analizuoti informaciją. Todėl svarbu nuolat stiprinti jų gebėjimą vertinti turinį atsakingai ir sąmoningai.
Pasak jos, informacijos vertinimas skiriasi pagal amžiaus grupes. 14–15 metų jaunuoliams dažniausiai sudėtingiau kritiškai vertinti informaciją ir atpažinti klaidinantį turinį, nes jie dažniau linkę pasitikėti socialiniuose tinkluose pateikiama informacija.
O štai 16–18 metų jaunimas dažniau geba analizuoti informacijos šaltinius, kelti klausimus ir vertinti pateikiamą turinį kritiškiau. Vis dėlto pašnekovė pabrėžia, kad šie gebėjimai priklauso ir nuo individualios patirties, domėjimosi bei motyvacijos gilintis į nagrinėjamas temas.
Vietoj teorijos – praktika
Norint ugdyti kritinį mąstymą, vaikams reikia skirti daugybę praktinių užduočių, kurios skatintų gebėjimą atskirti tikrą informaciją nuo klaidinančios. Vidzgirio mokykloje daug dėmesio skiriama projektiniam darbui, problemų sprendimui, darbui grupėse.
Taip pat kalbama apie saugų elgesį internete, socialinių tinklų poveikį ir atsakingą informacijos vartojimą. Į mokyklą pasidalinti informacija ir vertingomis įžvalgomis kviečiami ir įvairiose tarnybose dirbantys tėvai, pavyzdžiui, neseniai lankėsi mamos, dirbančios policijoje bei Bendrajame pagalbos centre.
„Mokytojų nuomone, vienas veiksmingiausių metodų – praktinės užduotys. Pavyzdžiui, mokiniai gauna kelias naujienas ar internetinius įrašus ir turi nustatyti, kurie faktai patikimi, o kurie kelia abejonių. Jie mokosi ieškoti kelių informacijos šaltinių, analizuoti antraštes, atpažinti emocinį poveikį ar manipuliaciją. Per gyvenimo įgūdžių pamokas rodome mokomuosius vaizdus iš „Youtube“ ir kitų platformų, kaip sukčiai skambina ir bando išvilioti pinigus, netikras reklamas ir pan. Taip pat naudojame diskusijas, situacijų analizę, debatus, kuriuose svarbu pagrįsti savo nuomonę faktais“, – pasakoja direktorius.
Turime mokyti ne tik žinių, bet ir gebėjimo mąstyti, klausti bei tikrinti faktus.
Tai integruojama į lietuvių kalbos, istorijos, informatikos, pilietiškumo ugdymo pamokas, klasės valandėles. Pasak pašnekovo, analizuojant melagingų naujienų pavyzdžius, internetinius sukčiavimo atvejus, netikras žinutes ar klaidinančius socialinių tinklų įrašus, yra geriau suvokiama, kaip lengva būti suklaidintam. Tačiau svarbiausia, kad mokiniai mokytųsi ne bijoti interneto, o gebėti jame saugiai ir atsakingai orientuotis.
Štai Anykščių jaunimo klubas taip pat išskiria praktines užduotis, kaip labiausiai prisidedančias prie patikimos informacijos atskyrimo nuo klaidinančios. „Didžiausią poveikį turi metodai, kai jaunuoliai patys lygina skirtingus informacijos šaltinius, analizuoja turinį ir mokosi kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje pateikiamą informaciją“, – sako G. Varnaitė.
Jos teigimu, ugdymo procese naudojami realūs pavyzdžiai ir aktualios situacijos. Diskusijų metu aptariamos melagingos naujienos, propagandos atvejai, dirbtinio intelekto sukurta klaidinanti informacija bei įvairios sukčiavimo schemos.
Ypač svarbus tėvų vaidmuo
Tačiau iššūkių netrūksta, o vienas didžiausių tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – labai greitas informacijos sklidimas ir didelis jos kiekis. Direktorius pažymi, kad vaikai dažnai gauna informaciją greičiau, nei spėja ją apmąstyti. Nuolat ieškant vis kažko naujo laikas tarsi praskrieja, dingsta nuobodulio jausmas, kuris būtinai reikalingas organizmui persikrauti.
„Kita problema – emocinis turinys, kuris socialiniuose tinkluose veikia stipriau nei faktai. Taip pat matome, kad daliai mokinių sunku ilgiau susikaupti, gilintis, skaityti platesnį tekstą, jie kas 10 minučių vis nori kažko naujo ir naujo. Kritinio mąstymo ugdymas reikalauja nuoseklaus darbo, kantrybės, taip pat bendro mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo“, – teigia A. Čiurlionis.
Tad tėvų vaidmuo yra labai svarbus. Tačiau šie dažnai labai skuba, turi daugybę darbų, todėl prisikviesti juos į mokyklą yra labai sunku.
„Nuo šių metų suformavome naują savivaldos struktūrą, kurioje svarbų vaidmenį pradėjo atlikti Tėvų taryba. Todėl mes intensyviau bendradarbiaujame kartu su tėvais organizuodami paskaitas, diskusijas apie vaikų saugumą internete, dalinamės rekomendacijomis, kaip kalbėtis su vaikais apie informaciją socialiniuose tinkluose. Bet svarbiausia, kad ir namuose vaikai būtų skatinami klausti, diskutuoti, nebijoti abejoti. Kai tėvai domisi tuo, ką vaikai žiūri ar skaito internete, kritinis mąstymas natūraliai stiprėja“, – teigia A. Čiurlionis.
Mokyklos direktorius dalijasi trimis paprastais patarimais mokiniams ir jų tėvams:
Pirmiausia – neskubėti tikėti viskuo, ką pamatai internete. Jei informacija labai šokiruoja ar kelia stiprias emocijas, verta ją papildomai patikrinti.
Antra – visada pasižiūrėti, kas paskelbė informaciją. Patikimi šaltiniai dažniausiai aiškiai nurodo autorių, datą ir remiasi faktais.
Trečia – palyginti informaciją bent keliuose šaltiniuose. Jei apie įvykį rašo tik vienas neaiškus puslapis, tai jau signalas būti atsargiems.
Taigi kritinis mąstymas jauname amžiuje yra daugiau nei intelektualinė mankšta – tai pamatas asmeninei laisvei ir atsparumui. Šiuolaikinėje eroje, kurioje algoritmai dažnai bando mąstyti už mus, gebėjimas sustoti ir paklausti „kodėl?“ tampa tikra supergalia. Suteikdami jaunimui erdvės klysti, ieškoti ir rasti savo atsakymus, padedame jiems tapti ne tik informuotais piliečiais, bet ir savo likimo šeimininkais.
Projektą „Netikra? Patikrink!“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. 2026 m. skirta 9 000 eurų.
