Atviras Viktorijos Miškūnaitės interviu: apie panikos priepuolius, neišsipildžiusią svajonę ir pomėgį, kurio nesitikėtumėte

Greta Kondrataitė-Paleckienė

Viena ryškiausių Lietuvos operos solisčių Viktorija Miškūnaitė scenoje ieško ne tik muzikos grožio, bet ir žmogaus už personažo – jo istorijos, jausmų bei vidinių konfliktų. „Scenoje savo kūną tarsi išnuomoju personažui“, – savo kūrybą apibūdina operos solistė.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti

Sekite 15min Google

Viktorija Miškūnaitė / Gretos Skaraitienės / BNS nuotrauka

Trumpa dosjė

Kasdienis ritualas. Ryto kava!
Mėgstamiausias spektaklis. R. Wilson „Septynios vienatvės“.
Filmas. Olivier Laxe’o „Sirat“.
Mėgstamiausia daina. Lucio Dallos „Tu non mi basti mai“.
Vasaros hobis. Ilsėtis!

Operos solistė V. Miškūnaitė kaskart kurdama vaidmenį analizuoja kūrinį, ieško muzikos ir teksto sąsajų, o personažui suteikia savitą emocinį turinį. Būtent toks santykis su kūryba lydėjo ją daugiau nei dešimtmetį trunkančioje sceninėje kelionėje.

V. Miškūnaitės balsas skambėjo daugybėje įsimintinų operų: nuo Violetos G. Verdi „Traviatoje“ iki Elžbietos „Don Karle“ ir Aldonos A. Ponchielli operoje „Lietuviai“. Už išskirtinius sceninius darbus solistė buvo dukart įvertinta „Auksiniu scenos kryžiumi“ ir ne kartą išrinkta Metų operos soliste.