Sekite 15min Google
Spalvos sode
Rugsėjį sodas neretai dar būna pilnas spalvų, ypač dėl augalų, kilusių iš šiltesnių kraštų. Jurginai, kosmėjos, zinijos ir daugelis kitų gėlių gali žydėti tol, kol neprasideda šalnos.
Kad augalai kuo ilgiau krautų naujus žiedus, svarbu nuolat šalinti nužydėjusius. Taip jų energija bus skiriama ne sėkloms brandinti, o naujiems žiedams formuoti. Kai jau norėsite palikti sėklų rudens dekorui ar kitų metų sėjai, dalį žiedynų galima palikti.
Šalinant nužydėjusius žiedus, geriausia nukirpti ne tik patį žiedyną, bet ir stiebą iki artimiausio šoninio ūglio.
Jurginams svarbu mokėti atskirti naują pumpurą nuo nužydėjusio žiedo. Apvalesnis pumpuras paprastai reiškia būsimą žiedą, o smailėjantis – dažnai yra nužydėjęs žiedas arba deformuotas pumpuras. Pastaruosius geriau pašalinti, kad augalo jėgos būtų skiriamos naujam žydėjimui.
Kosmėjų sėklas rinkti labai paprasta. Nuo nužydėjusio žiedo pašalinkite žiedlapius ir taurėlapius, surinkite sėklas ir laikykite jas popieriniame vokelyje. Nepamirškite užrašyti augalo pavadinimo.
Laikas sodinti svogūnines gėles
Rugsėjį jau galima sodinti daugumą pavasarį žydinčių svogūninių augalų. Išimtis – tulpės ir dekoratyviniai česnakai, kuriuos dažnai patariama sodinti kiek vėliau.
Pasodinti rugsėjį svogūnėliai iki žiemos dar spės išauginti stipresnę šaknų sistemą.
Daugeliui svogūninių augalų svarbi gerai drenuojama dirva, ypač ankstyviesiems vilkdalgiams. Jei sode vyrauja sunki molinga žemė, juos geriau auginti vazonuose su laidžiu substratu arba į žemę įmaišyti stambesnio smėlio ar smulkaus žvyro.
Tačiau kai kuriems pavasarį žydintiems augalams sunkesnė dirva netrukdo. Pavyzdžiui, margutės ir snieguolės molingesnėje žemėje gali augti visai sėkmingai, todėl jas jau galima sodinti.
Derlius ir dauginimas auginiais
Tiems, kurie augina savo vaisius ir daržoves, rugsėjis yra vienas gausiausio derliaus mėnesių. Moliūgai, cukinijos, pupelės ir pomidorai šiuo metu dažnai būna pačiame derėjimo įkarštyje.
Rugsėjį sunoksta ir nemažai vaismedžių derliaus. Sunku rasti ką nors gardesnio už ką tik nuo medžio nuskintą obuolį.
Kai kurių veislių obuolius ir kriaušes galima laikyti gana ilgai, jei vaisiai skinami visiškai sveiki, nepažeisti ir sandėliuojant reguliariai patikrinami.
Slyvos ir kiti kaulavaisiai laikosi prasčiau, todėl verta pagalvoti apie kitus jų išsaugojimo būdus – šaldymą, konservavimą, vaisių tyreles, džiovinimą ar uogienes.
Rugsėjis taip pat labai tinkamas metas dauginti mėgstamus daugiamečius augalus auginiais. Taip galima gauti augalą, kuris iš esmės bus motininio augalo kopija.
Pavyzdžiui, rožės dauginimas auginiais yra vienas iš būdų išsaugoti konkrečios veislės savybes.
Šiuo metų laiku geriausia imti pusiau sumedėjusius auginius. Jų viršutinė dalis dar būna žalia ir lanksti, o apatinė – jau pradėjusi medėti. Tokie auginiai dažnai prigyja patikimiau nei visiškai jauni ir minkšti ūgliai.
Prieš pjaudami pasiruoškite plastikinį maišelį arba indą su vandeniu ir švarų, labai aštrų sekatorių. Svarbiausia – neleisti auginiui išdžiūti, o lygus pjūvis padidina įsišaknijimo tikimybę.
Pasirinkite sveiką, nežydėjusį stiebą ir švariai jį nupjaukite. Pašalinkite didžiąją dalį lapų bei šoninių ūglių, palikdami tik keletą viršuje.
Auginys turėtų būti maždaug 10 cm ilgio. Jo pagrindą galima pamirkyti šaknų formavimąsi skatinančiuose milteliuose ar gelyje ir pasodinti į laidų, smėlingą substratą, geriausia prie vazono krašto.
Gerai palaistykite ir laikykite šiltoje, šviesioje vietoje. Kad auginys prigijo, suprasite pasirodžius naujiems ūgliams arba pamačius šaknis vazono apačioje. Kai susiformuos tvirta šaknų sistema, augalą galima persodinti į didesnį vazoną, o kitą pavasarį ar vasarą – į sodą.
Laikas kirpti gyvatvores
Rugsėjis taip pat tinkamas metas genėti gyvatvores. Dauguma sodo paukščių jau būna palikę lizdus, tačiau prieš imantis darbų vis tiek verta patikrinti, ar krūmuose nėra vėlyvos vados.
Gyvatvorės aukštis ir plotis – skonio reikalas, tačiau formuojant ją svarbu laikytis vieno principo: apačia turėtų būti šiek tiek platesnė už viršų.
Taip saulės šviesa geriau pasieks apatines šakas, todėl gyvatvorė neišpliks prie pagrindo. Be to, tokia forma padės išvengti situacijos, kai per sunki viršutinė dalis ima linkti ar net griūti.
Pasiruoškite kitų metų vienmetėms gėlėms
Rugsėjį verta paruošti ir keletą rudeninių vazonų ar lovelių. Priklausomai nuo indo dydžio, galima derinti 3–5 skirtingus augalus.
Chrizantemos, heucheros ir ciklamenai suteiks spalvų, o nedideli spygliuočiai – aukščio ir žalumos. Vėliau, kai jie išaugs vazoną, juos galima persodinti į gėlyną.
Dabar taip pat tinkamas metas pasirūpinti šalčiui atspariomis vienmetėmis gėlėmis kitiems metams.
Kai kurias, pavyzdžiui, rugiagėles ar Ammi major, galima sėti tiesiai į dirvą. Kitas, tokias kaip vaškuoles ar kvapiuosius pelėžirnius, geriau sėti į vazonėlius ir žiemą laikyti apsaugotoje vietoje.
Jei norite mažiau rūpesčių ir daugiau spalvų šaltuoju metu, galima sodinti sienines leukonijas, neužmirštuoles, našlaites ar smulkiažiedes našlaites – jos džiugins spalvomis rudenį, žiemą ir pavasarį.
Nepamirškite kambarinių augalų
Jei vasarą dalį kambarinių augalų buvote išnešę į lauką, rugsėjį jau verta juos grąžinti į namus.
Nors dienomis dar gali būti pakankamai šilta, šviesos mažėja, naktys vėsta, o oras tampa drėgnesnis. Šių veiksnių derinys daugeliui kambarinių augalų jau nebėra palankus.
Prieš įnešdami augalus į namus, verta patikrinti, ar ant jų nėra kenkėjų.
Vienas geriausių mėnesių sodinti medžius ir visžalius augalus
Rugsėjis – vienas tinkamiausių mėnesių sodinti medžius ir visžalius augalus.
Iki žiemos jie dar spės pradėti leisti šaknis, o rudens lietūs padės lengviau prigyti. Pavasarį, prasidėjus aktyviam augimui, tokie augalai jau bus geriau įsitvirtinę.
Ir, žinoma, nepamirškite tiesiog pasimėgauti paskutinėmis šiltesnėmis dienomis sode – galbūt su ką tik nuskintu obuoliu ar gabalėliu slyvų pyrago.
