Kodėl pomidorai viduje būna balti ir kieti
Pirmiausia ekspertas įvardijo tris galimas baltų gyslų atsiradimo priežastis, kad daržininkai galėtų metodiškai atmesti netinkamus variantus.
„Iš tiesų yra tris pagrindinės priežastys, kodėl taip nutinka mūsų pomidorams. Pirmasis veislių ypatumas. Antroji – stolburas (augalų fitoplazmozė). Trečioji – nesubalansuota mityba“, – pažymėjo agronomas.
Ar dėl baltų gyslų kalta pomidorų veislė?
Daugelis daržininkų linkę ieškoti problemos sėklose ar sodinukuose. Tačiau, pasak eksperto, jei sodinate patikrintus pomidorus, ši priežastis pasitvirtina retai.
„Kasmet sodiname pomidorus, kurie nėra linkę formuoti baltų gyslų. Todėl veislės ypatumą galime atmesti“, – paaiškino tinklaraštininkas.
Antrasis dalykas, kurį verta patikrinti – paties augalo ir jo vaisių išvaizda, kad būtų atmesta pavojinga infekcija.
„Stolburas yra lėtinė liga (fitoplazmozė). Bet jei jūsų augalas atrodo normaliai, t. y. nėra išsikraipęs, o vaisiai yra taisyklingos formos, stolburą taip pat galime atmesti. O jei viršūnės ir vaisiai nyksta, tai jau infekcija, apie kurią reikėtų kalbėti atskirai“, – pabrėžė daržininkas.
Kalio ir kalcio disbalansas: pagrindinė kieto minkštimo priežastis
Jei krūmai sveiki ir veislė čia niekuo deta, lieka trečiasis variantas – tręšimo klaidos. Dažniausiai taip nutinka dėl vasarą susiformavusio įpročio per karščius pomidorus aktyviai tręšti kaliu, neatkreipiant dėmesio į kitus elementus.
„Kalis augale gali blokuoti kalcį. Dėl to kyla disbalansas ir atsiranda šios baltos gyslos. Nes baltos gyslos – tai kalio ir kalcio disbalanso padarinys“, – įsitikinęs agronomas.
Ši problema dažnai kaupiasi palaipsniui, todėl priežiūros schema, kuri puikiai veikė praėjusiais metais, šį sezoną gali netikėtai sutrikti.
„Mikroelemento trūkumas ar perteklius dirvožemyje arba jūsų priežiūros schemoje turi kaupiamąjį poveikį. Praėjusiais metais viskas buvo puikiai, tačiau per sezoną dirvoje susikaupė perteklingų elementų, kurie dabar blokuoja kitų medžiagų įsisavinimą“, – pasakojo ekspertas.
Kaip patikrinti mitybos disbalansą be laboratorijos?
Tiksliai nustatyti, kurio elemento augalui trūksta, galima tik atlikus laboratorinį dirvožemio arba augalo audinių tyrimą. Tačiau agronomas pripažįsta, kad paprastam daržininkui tai yra per daug sudėtinga ir brangu.
„Kurio konkrečiai mikroelemento trūksta jūsų augalui, gali nustatyti tik laboratorija. Bet puikiai suprantu, kad buityje niekas neneš į laboratoriją nei augalo, nei dirvožemio“, – pastebėjo tinklaraštininkas.
Lygiavertė alternatyva laboratoriniams tyrimams – paprastas namų eksperimentas nedideliame lysvės plote.
„Jums reikia tik iš dalies, atskirose zonoje, pakeisti augalų priežiūrą. Paimkite pusę eilės, išskirkite nedidelį savo pomidorų lysvės plotą ir pakeiskite jam priežiūros schemą bei trąšas“, – patarė agronomas.
Jei pagrindinis tręšimas sklype buvo atliekamas kaliu, verta pakoreguoti balansą pasitelkiant kalcį.
„Jei šiuo metu savo sklypą aktyviai tręšiate kaliu, paimkite tą pusę eilės ir pradėkite ją aktyviai tręšti kalciu. Būtent kalio ir kalcio balansas padeda pašalinti šiuos padarinius“, – apibendrino daržininkas.
Šaltinis: glavred.info

