Sekite 15min Google
Tai – gera žinia ne tik apie vieną, kad ir rečiausią, Europos giesmininką. Meldinių nendrinukių gausėjimas rodo, kad pastangos atkurti ir prižiūrėti jos namus – užliejamas pievas ir žemapelkes – duoda rezultatų, o dėl to laimi daugybė kitų čia gyvenančių rūšių, rašoma Baltijos aplinkos forumo pranešime žiniasklaidai.
Vienas žymiausių meldinių nendrinukių tyrėjų pasaulyje, Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės pirmininkas dr. Martinas Flade pabrėžia, kad Lietuva išsiskiria visame rūšies areale.
„Lietuva yra vienintelė šalis, kurioje meldinių nendrinukių populiacija didėja. Tai, kas čia daroma, veikia, ir kitos šalys turėtų iš to mokytis“, – sako dr. M.Flade.
Mažas paukštis daug pasako apie šlapynių sveikatą
Meldinė nendrinukė mokslininkų laikoma skėtine rūšimi. Ji yra itin reikli savo namams. Jai reikia atvirų, šlapių pievų ir žemapelkių, kuriose būtų tinkamas vandens lygis, pakankamai vabzdžių. Todėl šios rūšies būklė daug pasako ir apie visą šlapynę. Jei sąlygos tinkamos meldinei nendrinukei, jos palankios ir daugybei kitų paukščių, vabzdžių bei augalų.
Sveikos šlapynės svarbios ir žmonėms – jos padeda kraštovaizdyje išlaikyti vandenį, jį valo, švelnina potvynius, saugo biologinę įvairovę, prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Taigi meldinės nendrinukės gausėjimas Lietuvoje – ženklas, kad atkuriamos šlapynės vėl tampa gyvybės pilnomis oazėmis.
Kodėl Lietuvai pavyksta?
Gamtosaugininkai pabrėžia, kad Lietuvos rezultatas nėra atsitiktinis. Nuo 2010 metų čia nuosekliai atkuriamos meldinei nendrinukei svarbios pievos ir pelkės, reguliuojamas vandens lygis ir ieškoma būdų, kaip gamtosaugą suderinti su ūkininkavimu.
Vienas svarbiausių Lietuvos pranašumų – atkurti šimtai hektarų šlapynių ir galimybė daugelyje svarbiausių teritorijų reguliuoti vandens lygį pagal rūšies ir vietos ūkininkų poreikius. Per rūšies apsaugos projektus buvo tvarkomi ir įrengiami šliuzai bei kita vandens reguliavimo infrastruktūra. Tai ypač svarbu dabar, kai dėl klimato kaitos sausros ir kiti ekstremalūs orų reiškiniai tampa vis dažnesni.
Meldinės nendrinukės namų nepakanka atkurti, juos reikia prižiūrėti. Todėl svarbi Lietuvos sėkmės dalis yra ilgalaikis gamtininkų ir vietos ūkininkų bendradarbiavimas. Ūkininkai padeda išlaikyti atviras pievas, šienavimą derina prie paukščių perėjimo. Už pastangas saugoti šią rūšį ūkininkai gauna specialias agrarinės aplinkosaugos išmokas.
„Meldinės nendrinukės populiacija neatsigavo savaime. Už šios kreivės yra daugybė metų darbo – buveinių atkūrimas, tinkamas vandens lygio reguliavimas, pievų priežiūra ir, svarbiausia, žmonės, kurie tuo rūpinasi. Lietuvos patirtis rodo, kad gamtosauga ir ūkininkavimas gali veikti kartu, svarbu to balanso ieškoti.“, – sako forumo vadovas Žymantas Morkvėnas, meldinės nendrinukės apsauga besirūpinantis jau 16 metų.
Lietuva – vilties spindulys grėsmingame pasaulio paveiksle
Lietuvos rezultatas ypač svarbus šiuo metu, kai pasaulinė meldinių nendrinukių situacija kritinė. 2026 metų pradžioje ekspertai pasaulyje skaičiavo vos 4 000–5 000 giedančių patinų – tai istoriškai žemiausias rezultatas. Meldinė nendrinukė peri vos keturiose pasaulio valstybėse, o didžiausios jos populiacija pastaruoju metu koncentravosi Baltarusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje.
Keletą paskutinių metų šiose šalyse daugelyje rūšiai svarbių teritorijų trūksta svarbiausio dalyko – vandens. Sausros džiovina pelkes, o pasikeitus vandens režimui nyksta ir paukščiams reikalingi vabzdžiai.
Lenkijos Bebros slėnį pernai alino didžiulė sausra. Šiemet situacija geresnė, bet vandens, vis tik, nebuvo pakankamai.
Ukrainoje sausa buvo tiek pernai, tiek šiemet. Čia didžiuliai meldinių nendrinukių plotai apaugę krūmynais, o gamtosaugos darbus dar labiau apsunkina karas – trūksta žmonių ir galimybių prižiūrėti teritorijas. Nerimą kelia ir žinios iš Baltarusijos, kur kai kuriose svarbiose pelkėse šiemet trūko ne tik vandens, bet ir vabzdžių, todėl paukščiai perėti pradėjo labai vėlai.
Daugiau nei 30 metų meldinę nendrinukę tyrinėjantis vokiečių mokslininkas dr. Karlas Schulze-Hagenas perspėja, jog jei dabartinė situacija nesikeis, rūšies ateitis yra labai trapi. Jo atliktas mokslinis modeliavimas atskleidė, kad meldinės nendrinukės gali išnykti 2050 m.
„Matant tokį juodą paveikslą, Lietuvos rezultatas – tarsi naktyje įžiebta žvakė. Mes galime šią rūšį ir daug jos plunksnuotų, lapuotų kaimynų išsaugoti, tačiau tam reikalingas susitelkimas ir nuoseklus darbas. Turint omenyje šimtus tūkstančių hektarų apimančias teritorijas, karą Ukrainoje, tai – velniškai sunki ir ambicinga užduotis. Bet mes stengiamės, dirbame.“ – sako Ž. Morkvėnas.
Sąlygos šiemet Lietuvoje – ne pačios geriausios
Gamtininkas taip pat atkreipia dėmesį, jog nepaisant geros ilgalaikės tendencijos, situacija šiemet rūšiai Lietuvoje nebuvo palanki, daugiausiai, dėl su klimato kaita siejamais ekstremumais.
„Pavasaris buvo šaltas ir vėlyvas. Dėl to vėlavo ir vabzdžių – meldinių nendrinukių maisto – vystymasis. Tai lėmė, jog paukščiai vėliau perėjo. Vėlyvas perėjimas pavojingas tuo, kad didėja tikimybė dėtims žūti dėl šienavimo, o taip pat pirmamečiai paukščiai gali nespėti sustiprėti ir pasiruoši kelionei į žiemavietes Afrikoje. Vidurvasarį dėl vyraujančių stiprių vėjų Pamario pievos buvo užlietos, todėl paukščių dėtys, tikėtina, buvo sunaikintos.“ – šių metų iššūkius apibūdina Ž. Morkvėnas.
Pasak gamtininko, blogi orai taip pat trukdė tinkamai įvertinti šių metų populiacijos dydį. Apskaitų metu, kai metodiškai skaičiuojami meldinių nendrinukių patinai, pliaupė stiprūs lietūs ir siautė audros. Tai galėjo lemti, kad ne visi paukščiai giedojo ir buvo suskaičiuoti. Nepaisant prastų sąlygų, šių metų rezultatas tikrai geras. Suskaičiuoti 263 giedantys patinai. Tai tik patvirtina gerus gamtosaugos darbų rezultatus.
Apie rūšies apsaugą: https://meldine.lt
