Sekite 15min Google
Sparnuočiai stiklo nesuvokia kaip kliūties – jame mato dangų, medžius ir kelią pirmyn, todėl atsitrenkę dažnai susižaloja arba žūsta. Atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą siekia Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos inicijuotas socialinis projektas „Stiklinis paukštelis“, prie kurio prisijungė ir žinomi Lietuvos žmonės, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Specialiai projektui sukurtame vaizdo klipe nusifilmavo gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius, reklamos specialistė ir socialinė aktyvistė Dovilė Filmanavičiūtė ir žurnalistas bei keliautojas Orijus Gasanovas. Iniciatyvos dalyviai kviečia nelikti abejingus ir padėti išsaugoti gyvybes.
„Kasmet dėl susidūrimų su stiklu žūsta daugybė paukščių, tačiau nemaža dalis visuomenės vis dar nežino nei tikrojo problemos masto, nei to, kad prie jos sprendimo gali prisidėti kiekvienas. Šia iniciatyva norime padėti žmonėms atpažinti pavojų savo aplinkoje ir parodyti, kokie sprendimai gali apsaugoti paukščius“, – sako zoologijos muziejaus Komunikacijos ir lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Diana Ferencaitė-Arštikaitienė.
Pavojingiausi – ne vien stikliniai dangoraižiai
Paukščiai stiklo neatpažįsta kaip fizinės kliūties. Skaidrus langas jiems gali atrodyti kaip galimybė perskristi pastatą kiaurai, o jame atsispindintys medžiai, krūmai ar dangus – kaip natūralus aplinkos tęsinys. Dėl to sparnuočiai nemažina skrydžio greičio ir į stiklą atsitrenkia visa jėga.
Anot zoologijos muziejaus Rinkinių mokslinio kuravimo skyriaus vedėjo, ornitologo Sauliaus Rumbučio, vis dar gajus mitas, kad daugiausia paukščių žūsta atsitrenkę į aukštus stiklinius dangoraižius. Didžioji dalis susidūrimų įvyksta mažesniame nei 30 metrų aukštyje – prie nedidelių ir vidutinio aukščio pastatų bei gyvenamųjų namų, kurių aplinkoje gausu augmenijos. Pavojingi gali būti ir dideli vitrininiai ar kampiniai langai, stikliniai koridoriai, balkonų atitvarai, stotelės bei kitos skaidrios konstrukcijos.
Pasak S.Paltanavičiaus, didžiausi pavojai migracijos metu paukščiams kyla būtent dėl žmonių veiklos: „Vis dažniau paukščiai žūsta ar susižaloja atsitrenkę į aukštus pastatus, ypač stiklinius, susidūrę su transportu. Žinoma, dalį netekčių lemia ir gamtiniai veiksniai, tačiau gamtoje tokie praradimai iš esmės kompensuojami pagal kiekvienos rūšies veisimosi strategiją užaugančių jauniklių skaičiumi. Tačiau apie mūsų sukeliamus pavojus kalbėti būtina. Reikia ne tik kalbėti – turime mokytis, šviesti žmones ir imtis veiksmų, kurie padėtų paukščiams.“
Anot jo, patogus gyvenimas neretai padaro žmones abejingus tam, kas vyksta gamtoje, todėl pirmiausia verta atsigręžti į save.
„Verta prieiti prie veidrodžio – gal ten pamatysime kitaip nusiteikusį žmogų, kuriam dar kas nors rūpi. Pavyzdžiui, paukščiai“, – sako prie kampanijos prisijungęs S.Paltanavičius.
Vieno silueto ant lango nepakanka
Apsaugoti paukščius galima paprastais, tačiau tinkamai pritaikytais sprendimais. Pirmiausia vertėtų apžiūrėti pastato langus ir įvertinti, kuriuose iš jų ryškiai atsispindi dangus bei augmenija, taip pat ar pro langus matoma kita pastato pusė. Jei prie konkretaus stiklo jau buvo rasta susižeidusių ar žuvusių paukščių, tai aiškus ženklas, kad paviršių būtina pažymėti.
Kaip teigia D.Ferencaitė-Arštikaitienė, pavienis plėšriojo paukščio siluetas nėra pakankamai veiksminga apsauga – paukščiai mėgina praskristi šalia jo. Kad stiklas taptų matomas kaip vientisa kliūtis, reikalingas tankus apsauginis raštas, specialios plėvelės, tinkleliai ar kitos iš lauko pusės įrengiamos priemonės.
„Kiekvienas namas yra unikalus, todėl skiriasi ir priemonės, galinčios sumažinti jo keliamą pavojų. Tačiau svarbiausia pradėti tuo rūpintis – kreiptis į namo administratorių ar savininkus ir klausti, kada bus pradėta saugoti paukščius. Jei per rudenį tokių nelaimių sumažėtų perpus, galėtume tikėti atlikę milžinišką darbą“, – pažymi S.Paltanavičius.
Nuskridęs paukštis nebūtinai išgyvena
Po smūgio į langą nuskridęs paukštis nebūtinai lieka sveikas. Dalis sparnuočių patiria vidinių sužalojimų ir žūsta vėliau, o tyrimai rodo, kad neišgyvena apie 60 proc. reabilituoti bandomų paukščių. Apsvaigę ir ant žemės nukritę sparnuočiai taip pat tampa lengvu grobiu katėms bei kitiems plėšrūnams.
Todėl iniciatyvos organizatoriai ragina nelaukti nelaimės ir iš anksto pasirūpinti, kad pavojingi stiklo paviršiai būtų matomi paukščiams. Taip pat rekomenduojama pritemdyti ryškią šviesą naktį ir lesyklas įrengti saugiu atstumu nuo langų.