Rudenį neskubėkite kirpti šių augalų: specialistė paaiškino, kodėl būtina laukti pavasario

Ilgaamžiai, atsparūs ir dekoratyvūs net pasibaigus žydėjimo sezonui – varpiniai augalai vis dažniau atranda vietą lietuvių soduose bei kiemuose.
Reda Kazokevičienė
Reda Kazokevičienė / Pranešimo autorių nuotr.

„Varpiniams augalams reikia nedaug priežiūros, o jų panaudojimo galimybės labai plačios. Tai tvirti augalai, kuriuos retai pažeidžia graužikai ar kiti kenkėjai. Be to, jie savo grožiu džiugina net ir žiemą, kai šluoteles papuošia šerkšnas. Lietuvoje iš varpinių augalų geriausiai pažįstami miskantai, tačiau dėmesio vertų yra kur kas daugiau“, – pranešime žiniasklaidai sako želdynų dizainerė, „Gervių sodų“ įkūrėja ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro profesijos mokytoja Reda Kazokevičienė.

Pasak specialistės, šiuo metu viena populiariausių želdininkystės tendencijų – natūralistinio stiliaus želdiniai, kai siekiama daugiau darnos su gamta. Varpiniai augalai juose padeda sukurti pievas primenantį vaizdą, o vėjyje siūbuojančios šluotelės ir lapų šnarėjimas leidžia pajusti gamtą arčiau namų. Žiemai palikti stiebai ir lapija turi ir praktinę naudą – suteikia prieglobstį mažosioms gyvybės formoms.

Pranešimo autorių nuotr./Miskantas „Flamingo“
Pranešimo autorių nuotr./Miskantas „Flamingo“

Būtent todėl, sulaukusi dažno sodininkų klausimo, kada varpinius augalus nukirpti, specialistė pataria šį darbą palikti pavasariui. „Žiemai palikti stiebai ir lapai – tarsi augalo žiemos drabužis, pridengiantis jį nuo šalčio ir vėjo. Tarp stiebų užuovėją randa vabzdžiai, o smulkūs paukščiai – maisto ir pastogę. Tad neskubėdami nukirpti mes pratęsiame želdynų dekoratyvumą ir išsaugome prieglobstį jų gyventojams iki pavasario“, – pasakoja želdynų dizainerė.

Miskantai, melvenės ir soros – kuo jie verti dėmesio?

Ieškantiems varpinių augalų, kurie padėtų išlaikyti sodą dekoratyvų ne tik vasarą, bet ir rudenį bei žiemą, R.Kazokevičienė siūlo atkreipti dėmesį į tris varpinius augalus – miskantus, melsvąsias melvenes ir rykštėtąsias soras.

„Miskantas – vienas geriausiai Lietuvoje žinomų varpinių augalų. Mes, želdintojai, jį pradėjome sodinti maždaug prieš dvidešimt metų, kai klimatas buvo kitoks, o Lietuvoje žiemojančių veislių – nedaug. Iš tuo metu mūsų augintų miskantų puikiai žiemojo tik „Flamingo“ veislės miskantai. Dabar, kai žiemos ne tokios atšiaurios, o vasaros šiltesnės, turime daugybę miskantų veislių“, – pasakoja R.Kazokevičienė.

Shutterstock nuotr./Reda Kazokevičienė
Shutterstock nuotr./Reda Kazokevičienė

Miskantų grožis ypač atsiskleidžia rudenį, sužydėjus jų šluotelėms. Vienos glaustesnės, kitos puresnės, o atspalviai varijuoja nuo balkšvų, žalsvų ir gelsvų iki intensyviai rausvų. Šie augalai dera kompozicijose su medžiais ir krūmais, gali įsilieti ir tarp žydinčių daugiamečių gėlių. „Iš pirmo žvilgsnio šie aukšti ir tvirti augalai vizualiai neužima daug vietos.

Be to, visu savo aukščiu jie iškyla tik vasaros pabaigoje. Tai privalumas, leidžiantis keisti sodo vaizdą: pirmoje vasaros pusėje aukšto akcento dar neturime, o rudenį ir žiemą galime džiaugtis ne tik miskantų įspūdinga išvaizda, bet ir jų šnarėjimu vėjyje“, – pasakoja R.Kazokevičienė.  

Kalbėdama apie kitą varpinį augalą – melsvąją melvenę – specialistė pirmiausia pabrėžia, kad tai vietinis augalas.

„Labai mėgstu šį augalą, nes jis natūraliai auga Lietuvoje, dažniausiai šlapiuose, molinguose arba durpinguose dirvožemiuose“, – pasakoja R. Kazokevičienė.

Pranešimo autorių nuotr./Melsvoji melvenė
Pranešimo autorių nuotr./Melsvoji melvenė

Jos įkurtuose „Gervių soduose“ auginama melvenės veislė „Heidebraut“ pasižymi stambesnėmis, rusvo atspalvio šluotelėmis. Jų grožis atsiskleidžia keičiantis orui.

„Lyjant šluotelės šiek tiek nusileidžia, ant jų kabo rasos lašeliai, kurie sukuria žaismą sode. Kai sausa, jos vėl grįžta į pradinę padėtį ir gražiai šviečia saulėje. Puikiai atrodo saulei besileidžiant arba tekant“, – pasakoja R.Kazokevičienė.

Dar vienas dėmesio vertas augalas – rykštėtoji sora. „Tai tikrai per mažai naudojami varpiniai augalai. Soros vertos visų sodo dėmesio, nes yra labai nereiklios, ilgaamžės, o rudenį sodo vaizdą pakeičia kitokios spalvos šluotelėmis bei lapais. Kai dauguma augalų jau nebežydi, jų vėlyvas žydėjimas praturtina sodą“, – pasakoja specialistė.

Svarbu ne tik pasirinkti augalus, bet ir gebėti derinti

Renkantis varpinius augalus želdynų dizainerė pataria įvertinti ne tik augalo išvaizdą, bet ir jų poreikius bei derėjimą su kitais želdiniais. Planuojantiems apželdinti aplinką specialistė rekomenduoja pasitarti su profesionalais – tai padeda išvengti klaidingų sprendimų ir dažno augalų persodinimo.

Pranešimo autorių nuotr./Rykštėtoji sora želdyne
Pranešimo autorių nuotr./Rykštėtoji sora želdyne

Kaip pasirinkti augalus, derinti jų spalvas bei formas ir pritaikyti juos konkrečioje aplinkoje, R.Kazokevičienė moko būsimuosius dekoratyvinio apželdinimo darbuotojus Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. Pasak profesijos mokytojos, šių specialistų paklausa didelė – gerai savo darbą išmanantys želdintojai sulaukia tiek užsakymų, kad vos spėja suktis.

Vaizdo reportažas iš „Gervių sodų“ – praktiniai R.Kazokevičienės patarimai: https://www.youtube.com/watch?v=TUlY2Wdd_O0&t=9s

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 15 dienų NEMOKAMAI.