Gražiausią kiekvienos Baltijos šalių sostinės gėlyną tarptautinė komisija paskelbs liepos pabaigoje, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.
„Kiekvienas šių metų gėlynas pasakoja skirtingą Vilniaus istoriją. Vienur atsispindi miesto istorija ir asmenybės, kitur – gamta, architektūra ar net Čiurlionio paveikslų spalvos. Todėl lyginti juos tarpusavyje nėra paprasta“, – sako „Vilniaus miesto parkų“ vyriausioji miesto sodininkė Vaiva Marozienė.
M. K. Čiurlionio paveikslų spalvos
Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės skvero gėlyno nuotaika – visai kitokia. Čia auga tradicinės lietuviškų darželių gėlės – lelijos, rūtos, vilkdalgiai, bijūnai, raktažolės ir rožės.
„Visas šias gėles augino ir pati Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Tai sužinojau iš jos anūko“, – pasakojo V. Marozienė.
Ji taip pat domėjosi, kokie augalai buvo populiarūs tuo metu.
Sodininkė atkreipė dėmesį, kad gėlyno spalvos atkartoja dviejų paveikslų, kabėjusių Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės miegamajame, spalvas – „Karalių pasaka“ ir „Saulėlydis“. Abu šie paveikslai genijaus žmonai buvo labai brangūs: viename nutapytos jos rankos, o kitas priminė paskutines bendras jų atostogas.
Kiekvienas gėlynas – su sava istorija
Konstantino Sirvydo skvero gėlynas, anot sodininkės, yra ultramodernus ir daugiabriaunis. Jame dera tiek tradicinių gėlynų bruožai, tiek laukiniškumas. Čia susipina įvairūs stiliai ir kvapai.
„Tai duoklė XVIII a. botanikui Stanislovui Bonifacui Jundzilui. Buvo botanikos profesorius ir vadovavo universiteto botanikos sodui, kurį reikšmingai išplėtė bei praturtino augalų kolekcijomis.
Tyrinėjo Lietuvos ir aplinkinių kraštų florą, aprašinėjo augalus, prisidėjo prie botanikos mokslo plėtros regione., išplėtė Vilniaus universiteto botanikos sodą. išplėtė augalų kolekcijas, tarp jų ir Rosa (rožių bei erškėčių) genties augalus. Jo dėka sodas tapo vienu turtingiausių Europoje ir svarbiu augalų aklimatizacijos bei tyrimų centru. Jo garbei buvo pavadinta erškėčių rūšis Jundzilo erškėtis (Rosa jundzillii Besser). Nors šiandien mokslinis prioritetinis pavadinimas yra Rosa marginata, lietuviškai augalas iki šiol dažnai vadinamas Jundzilo erškėčiu. Šis pavadinimas buvo suteiktas pagerbiant Jundzilą kaip vienos pirmųjų Lietuvos florų autorių“, – pasakojo V. Marozienė.
Kartu su XIX amžiuje populiariais augalais čia puikiai dera ir šiuolaikiniai augalų favoritai – girmėtės, katilėliai, žiognagės, dekoratyviniai česnakai, plautės, raktažolės ir šluotsmilgės.
Gėlynas su vaistažolėmis
Gėlynas prie Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčios įsikūręs Šnipiškių promenadoje, netoli VU STEAM centro.
Anot miesto sodininkės, tai sausasis gėlynas – čia karšta, saulėta, vyrauja molingas dirvožemis. Tokiomis sąlygomis puikiai auga prieskoniniai augalai, kurie tematiškai siejasi su bažnyčia ir čia kadaise buvusiu vienuolynu – vienuoliai dažnai augindavo vaistinius augalus ir prieskonines žoleles.
Šioje sausringoje aplinkoje klesti eraičinai, kraujažolės, šalavijai, karpažolės, o savo žiedais puošiasi ir vienadienės.
Gražiausio gėlyno titulą taip pat siekia pelnyti Neries krantinės gėlynai. Dalis jų susiformavo natūraliai, kita dalis buvo įsėta. Čia veši tipiški pakrančių ir net pajūrio augalai bei drėgnesnių pievų gėlės. Pakrantėje galima rasti ežiuolių, kraujažolių, šalavijų, kiečių, buožainių ir net pajūrinių zundų.
Modernumas ir vandens tematika
Vingrių skvero želdynų koncepciją padiktavo istoriniai šaltiniai ir kaimynystėje esantis MO muziejus.
Šios vietos želdynai banguoja tarsi vanduo, tačiau kartu atrodo moderniai. Geltonos kraujažolės, miskantai ir migliniai augalai puikiai pabrėžia čia esančių skulptūrų formas ir dera su MO muziejaus kiemelio augalais.
Barokinis puošnumas
Visiškai kitoks yra gėlynas žiedinėje sankryžoje prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. „Tai klasika – barokinis įmantrumas, apvalios formos ir puošnumas. Dominuojančios gėlyno spalvos – balta ir raudona – puikiai pabrėžia bažnyčios komplekso spalvas ir raudonus stogus“, – atkreipė dėmesį V. Marozienė.
Vilniaus, Rygos ir Talino parkus prižiūrinčios organizacijos gražiausią Baltijos šalių sostinių gėlyną renka jau ketverius metus. Šiemet Vilnius konkursui pristato šešis gėlynus: Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Vingrių ir Konstantino Sirvydo skverų gėlynus, gėlyną prie Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčios, Neries krantinės gėlynus ir žiedinės sankryžos gėlyną prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios.
Pernai tarptautinę komisiją sužavėjo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rožynas (jam atiteko ir Vilniaus gyventojų simpatijų titulas), o dar anksčiau – Bernardinų parko gėlynai ir MO muziejaus žaliosios erdvės.
Vilniečių simpatija be konkurencijos tapo Šv. Petro ir Povilo bažnyčios žiedinės sankryžos gėlynas (surinko 287 balsus), antrą vietą užėmė Neries krantinės gėlynai (108 balsai), trečią – Konstantino Sirvydo skvero gėlynas (57 balsai). Platformoje „Dalyvauk! Vilnius“ gražiausiems gėlynams iš viso skirti 562 balsai.