BĮ Klaipėdos paplūdimiai gelbėtojai pataria atėjus į paplūdimį pirmiausia pasižiūrėti į gelbėtojų stotyje kabančią vėliavą – tada bus aišku, ar galima eiti maudytis. Visur – tiek prie ežerų, tiek prie jūros esančiose gelbėtojų postuose kabinamos vienodų spalvų vėliavos.
Tiesa, pajūryje niekada neišvysite žalios spalvos – todėl, kad jūroje maudytis niekada nėra saugu: net ir štilio metu galima pataikyti į duobes. Taigi, būtina žinoti, ką daryti pradėjus skęsti.
Nors oficialiose maudymosi vietose pajūryje ir kitur vasarą budi gelbėtojai, jie nevisada gali sužiūrėti viską, kas vyksta vandenyje. Ypač piko metu, kai be nelaimių vandenyje gelbėtojams tenka spręsti daug kitokių problemų, su kuriomis susiduria poilsiautojai – pradedant dingusiais vaikais, susižalojusiais dviratininkais, baigiant saulės vonių padauginusiais poilsiautojais.
Todėl atostogaujant prie vandens ir maudantis verta prisiminti pagrindinę taisyklę, kad už savo saugumą esame atsakingi ir patys.
Ką daryti, kad pradėjus skęsti žmonės jus pastebėtų ir laiku suteiktų pagalbą?
- Nepanikuoti ir, kad ir kaip neįmanomai tai skambėtų, kuo labiau atsipalaiduoti. Jei priešinsitės ir bandysite parplaukti į krantą – be reikalo išeikvosite energiją ir galiausiai nuskęsite.
- Jei tik galite, iškelkite dešinę ranką ir parodykite gelbėtojams, kad skęstate. O tuomet jau galima bandyti plaukti. Tiesa, plaukti reikia ne į krantą, o į jūrą! Paplaukę atgal, plaukite į dešinę arba kairę.
Kaip elgtis žmonėms krante, pastebėjusiems skęstantį žmogų?
Svarbiausiai įvertinti savo plaukimo sugebėjimus. Ir tai reikia daryti sąžiningai! Jei nemokate ar nepasitiki savo jėgomis, geriausia net nebandyti gelbėti, nes rezultatas gali būti dvigubai liūdnas – nereti atvejai, kada kartu su gelbėjamuoju nuskęsta ir jam padėti bandęs asmuo.
Pasak gelbėtojų, pirmiausia, ką turi padaryti kiekvienas žmogus, pastebėjęs skęstantį kitą asmenį, paskambinti pagalbos telefonu 112. O tuomet jau įvertinti savo sugebėjimus – gali ar ne plaukti gelbėti.
Daugiau patarimų apie tai rasite vaizdo filmuke.
