Braškės yra vienos populiariausių uogų rinkoje, o Europos Sąjungoje (ES), pagal asociacijos „Freshfel Europe“ skaičiavimus, užauginama apie dešimtadalis visų pasaulio braškių. Tiesa, didelė derliaus dalis ir suvartojama vietoje. Kadangi šiltnamyje jas auginti brangu, Lietuvoje braškės dažniausiai yra atviro grunto augalai, o pačios uogos pasižymi specifiniu „lietuvišku“ profiliu, rašoma „Kietaviškių gausos“ pranešime žiniasklaidai.
Ko reikia braškei?
Apsisprendus auginti braškes, vienas svarbiausių dalykų yra parinkti joms tinkamą vietą. Agronomas pažymi, kad šiems augalams gyvybiškai svarbu gauti visą įmanomą saulės spinduliuotę per parą.
„Braškėms reikia net iki 10 valandų saulės per dieną ir jos vargs, jei bus gožiamos medžių, krūmų ar pastatų. Žinome, kokios nenuspėjamos būna lietuviškos vasaros ir kad kartais saulės šiuo laikotarpiu net nebūna daug. Todėl prieš parenkant braškėms tinkamiausią vietą, rinkitės tą sklypo zoną, kurioje saulė visą dieną braškes galėtų pasiekti be trikdžių ir tai jau bus reikšmingas jūsų indėlis į sėkmę. Patikėkite, braškės greitai „pasiduos“, jei joms teks konkuruoti dėl saulės“, – pataria šiltnamių agronomas Gytis Rosokackas.
Be to, sodinant braškes reikia užtikrinti ir pakankamą atstumą tarp augalų, nesugrūsti jų per arti vienas kito, nes jiems būtinas ir geras oro cirkuliavimas. Nepaisant to, kad braškės ypač mėgsta saulės draugiją, jos nepakenčia ir drėgmės trūkumo, o tai dar vienas galvosūkis augintojams. Braškių šaknys yra paviršinės, todėl šiuos augalus patariama mulčiuoti, kad neperdžiūtų ir gebėtų pasiimti maistingąsias medžiagas iš dirvožemio, tačiau kartu – laistyti, bet neperlaistyti. Anot specialisto, braškės neturi mirkti vandenyje, tačiau tinkamam drėgmės lygio palaikymui jas reikia negausiai palieti kelis kartus per savaitę.
„Minimali braškių auginimo higiena yra pasirinkti tinkamus sertifikuotus daigus iš patikimų augintojų, o auginant nuolat stebėti augalus kaip jie atrodo, ar yra sveiki, ar neįsimetė užkratas, nes prevencija bei greita reakcija visuomet yra efektyviau bei pigiau, nei vėliau kovoti su padariniais“, – sako agronomas.
Geriau ankstyva ar vėlyva veislė?
Tikriausiai nestebina tai, kad mūsų šalyje populiarios ankstyvos braškių veislės, kadangi po žiemos skubama pasilepinti nauju derliumi ir šviežiais skoniais. Kaip bebūtų, prasidėjęs kalendorinis pavasaris ir net ankstyva šiluma anaiptol negarantuoja, kad vėliau orai nepateiks tokių siurprizų, kaip šalnos, sniegas, šlapdriba ar pūga.
„Lietuvoje esame labiau linkę braškes auginti atvirame grunte, nes taip yra pigiau, bet tokiu atveju išliekame ypač priklausomi nuo aplinkos sąlygų. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: šiemet pavasarį spėjo ir atšilti, ir vėl atšalti iki neigiamų temperatūrų, ir pasnigti. Ankstyvas veisles auginant lauke labai rizikuojama prarasti derlių dėl pavasarinių šalnų, tad šiltnamyje auginantieji nuo to yra labiau apsisaugoję“, – aiškina specialistas G.Rosokackas.
Anot jo, šiuo momentu populiarėja šiltnamininkystė ir auginant braškes, jos perkeliamos į šiltnamius, tunelius. Toks auginimo būdas yra brangus, bet kokybiško derliaus sulaukiama anksčiau nei atvirame lauke. Šiltos auginvietės privalumai išnaudojami ne tik pavasarį, bet ir rudenį, kuomet ima derėti vėlyvos braškių veislės, tačiau prasideda rudens šalnos, kurios irgi gali neigiamai paveikti augalus.
Jis atsakė į klausimą, ir kada neapsimoka pačiam auginti braškių: tai visų pirma tie, kurie nori turėti derlių ne sezono metu – ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį. Mažų mažiausiai, ko tokiems augintojams prireiks, tai šildomo šiltnamio apsisaugant nuo pirmųjų pavasario šalnų ir paskutinių rudens šalnų.
