Butelis čia veikia ne kaip sandarus spąstas, o kaip dirbtinė slėptuvė. Jo viduje tamsu ir drėgna, todėl dalis šliužų po naktinio maitinimosi patys įlenda į vidų. Ryte belieka pakelti gaudyklę, ją patikrinti ir pašalinti susirinkusius kenkėjus.
Stiklainio dangtelis tampa stogeliu
Penkių litrų butelis paguldomas ant šono. Šoninėje sienelėje, arčiau dugno, išpjaunama pakankamai plati anga, pro kurią galėtų pralįsti šliužai.
Virš angos pritvirtinamas paprastas metalinis stiklainio dangtelis. Jis reikalingas ne tam, kad užrakintų šliužus, o kaip nedidelis stogelis – uždengia angą nuo tiesioginių saulės spindulių ir iš dalies apsaugo nuo lietaus. Dangtelį reikia pritvirtinti taip, kad butelio viduje neliktų aštrių kraštų.
Ant dugno galima padėti drėgną masalą, pavyzdžiui, keletą daržovių lupenų ar gabalėlį pernokusio vaisiaus. Jokių cheminių tirpalų į butelį pilti nebūtina.
Kur statyti gaudyklę?
Gaudyklę geriausia statyti ten, kur jau matyti apgraužtų lapų ar sidabrinių gleivių pėdsakų. Ypač tinka pavėsinga ir drėgna vieta.
Penkių litrų butelio kaklelis lieka uždarytas, o pagrindine landa tampa šoninė anga po dangteliu-stogeliu. Šalia esančią žemę galima šiek tiek sudrėkinti, tačiau paversti jos bala nereikėtų.
Naktį šliužai išlenda maitintis, o prieš aušrą pradeda ieškoti prieglobsčio nuo šviesos ir sausesnio oro. Penkių litrų butelis kaip tik gali tapti tokia slėptuve.
Ryte svarbiausia nepamiršti patikrinti
Gaudyklės nereikėtų palikti kelioms dienoms be priežiūros. Šliužai gali vėl išropoti, o pradėję pūti daržovių likučiai ims skleisti nemalonų kvapą.
Todėl ryte butelį reikia patikrinti, pašalinti jo turinį, pačią gaudyklę išplauti ir vakare vėl pastatyti.
Šis būdas veiksmingesnis, jei naudojamas ne vieną kartą, o kelias naktis iš eilės.

