-
Pasivaikščioti pajūrio promenada
Prasidedanti prie naktį įvairiomis spalvomis šviečiančių ir šokančių fontanų, išsiriečianti palei suvenyrų kioskus, parduotuvėles, restoranus ir užkandines, prasukanti pro Stebuklų lauku vadinamą vietą su Abėcėlės bokštu, apžvalgos ratu, žymiąja vyro ir moters skulptūra – 7 kilometrų ilgio bulvare galima geriausiai pažinti kurortinį Batumio gyvenimą.
Už 5 eurus čia jau galima rasti kur sočiai privalgyti, kava ar ledai (netgi – padaryti iš vyno) kainuos centus.
Palei jūrą yra nutiesti puikūs dviračių takai – važinėjimas dviračiais ir motoriniais triračiais Gruzijos kurorte itin populiarus užsiėmimas.
Norintys pasimėgauti šiltutėliu Juodosios jūros vandeniu (jo temperatūra vasarą perkopia ir 25 laipsnius), turėtų nepamiršti apavo – tiek pakrantė, tiek jūros dugnas čia akmenuoti. Poilsiautojams stengiamasi kuo labiau pagelbėti – nutiesti mediniai takai jūros link, pajūryje gausu gultų.
-
Keltuvu pakilti į 250 metrų aukštį
Batumį supantys kalnai dovanoja ne vieną tašką, nuo kurio atsiveria mėlynos jūros ir modernių dangoraižių panorama. Tačiau verta sėsti į kabiną ne tik dėl galutiniame taške akis apdovanojančio reginio.
Pati 2,5 kilometro kelionė, kuri įveikiama per 10-15 minučių, leidžia pamatyti Batumio įvairovę iš aukštai. Praskrieji ir virš garažų, ir virš kvadratinio išplanavimo tipinių senamiesčio namų, ir virš ant kalno įkurtų kapinių.
-
Pasigrožėti ant kalno stovinčiu Samebos (Šv.Trejybės) vienuolynu
Tai vienuolynas, kuriame dabar gyvena tik keturios vienuolės, ir kurio kerinti bei išpuoselėta aplinka atims žadą kiekvienam. Pakilus ant kalno čia lankytojus pasitinka ramybė, nedidelis, bet nuostabiai gražus sodas ir panoramos didybė.
Čia galioja griežtos rimties ir aprangos taisyklės – atėjęs su pernelyg atvirais drabužiais, kiekvienas gaus skarą (-as), kurios paslėps nuogą kūną, o moterims – ir plaukus. Tiesa, vos už vienuolyno tvoros pasitiks buitinis užrašas, kad čia pat galima įsigyti vyno ar čiačios. Gruzija.
-
Patyrinėti etnografinį muziejų „Borjgalo“
Drožėjo Kemalo Turmanidzės aistra, užsispyrimas ir atsidavimas gali tapti įkvėpimu kiekvienam. Ilgus metus užsiėmęs drožyba ir restauravimo darbais, kaupęs autentiškus etnografinius reliktus, prieš kelerius metus jis įkūrė pirmąjį ir kol kas vienintelį Gruzijoje privatų muziejų.
Paramos iš valdžios K.Turmanidzė gavo tik pradžioje – galėjo įsigyti sklypą už simbolinę kainą. Visa kita priklauso nuo jo ir jo šeimos darbo, uolumo ir neužgęstančio noro žmones supažindinti su senąja kartvelų buitimi ir amatais.
Tai tarsi vieno žmogaus sukurtos Rumšiškės – meistras net pats pagamino visus 62 manekenus. Viena įdomiausių vietų muziejuje yra medinių taurių spinta, kurių kiekviena skirta vis kitai progai – tai vaiko gimimui, tai vestuvėms. Yra net tokia, kuri iškart skirta trijų rūšių vynams.
K.Turmanidzė tikina, kad muziejaus neparduotų net už milijoną larių (~350 tūkst. eurų), nors būtent tiek jam jau yra siūlyta.
-
Išvaikščioti senamiestį
Senamiestis Batumyje nėra didelis, ir tie, kurie yra lankęsi Tbilisyje, tikriausiai juo nusiviltų. Bet tipinė senovinė architektūra čia tokia pat žavi, balkonai tarsi apnerti metaliniais papuošimais, o virš gatvių vyniojasi vynuogių šakos ir skalbinių eilės. Tik įdomiau nuo to, kad kas antros senamiesčio gatvės gale jau boluoja koks nors daugiaaukštis.
Daugiau apie Batumio architektūrą skaitykite čia.
-
Patirti tikrą gruzinišką vaišingumą Nodaro Šervašidzės sodyboje
Besilankant Batumyje vienai dienai nuvykome į vyndario Nodaro Šervašidzės sodybą, esančią Pirveli Maisi kaimelyje. Nuo vyno ir įvairių nacionalinių patiekalų degustacijos Gruzijoje tikriausiai būtų sunku išsisukti.
Giliai Ačarisckali upės slėnyje esančią sodybą iš visų pusių supa banguojantys užburiančio žalumo kalnai. Įkėlus nuotrauką į feisbuką viena pažįstama net rašė pagalvojus, kad čia Šri Lankos arbatos plantacijos.
Nuo N.Šervašidzės šeimos namo tarsi išsilieja pora hektarų vynuogynų, kurie leidžia atvykusius svečius vaišinti savo gamybos vynu. Jo paragauti galima tik čia – vyndarys jo niekur kitur neparduoda. Pats ūkio šeimininkas aprodo ir prieš daugiau nei šimtą metų pastatytą vyno rūsį.
Prie svetingo šeimininko stalo liejasi ne tik patiekalų gausa ir vynas, bet ir dainos. „Elesa“ ansamblio vyrai vieną po kitos dovanojo adžariškas liaudies dainas.
-
Praleisti kad ir visą dieną Botanikos sode
Subtropinis klimatas leido ir sudaryti sąlygas prie pat Batumio įkurti Botanikos sodą – vieną didžiausių ir gausiausių pasaulyje. 108 hektaruose keri augalija iš įvairių pasaulio kampelių – nuo bambukų iki atogrąžų augalų, nuo bonsų iki nuo žmogaus prisilietimo keistai susigūžiančių mimosa pudica.
Galima ryžtis viską apeiti pėsti, galima sėsti į elektromobilį ir atsidurti tai džiunglėse, tai japoniškame sode, tai pro spalvingus žiedus žvelgti į tolumoje matomus Batumio dangoraižius. Sodo teritorijoje taip pat galima surengti pikniką, susituokti, netgi pasistatyti palapinę.
-
Nudžiuginti vaikus delfinariume
1975 m. atidarytas delfinariumas buvo pirmasis Sovietų Sąjungoje, vėliau uždarytas. Atidarytas po 20 metų – 2011 metais vartai lankytojams buvo atverti naujame pastate Gegužės 6-ios parke.
Visiškai pasyviu aštuonių delfinų šou stebėtoju čia tikriausiai nepavyks, ypač, jeigu sėdėsite arčiau baseino. Gali tekti tai kamuolius pamėtyti, tai šokti iš savo vietų nuo vandens.
Jeigu norisi daugiau įspūdžių – galima užsisakyti pasiplaukiojimą su delfinais. 15 minučių 3-16 metų vaikams kainuoja 100 larių (34 eur), 16 metų ir vyresniems – 150 larių (52 eur).
-
Pamatyti aistringus adžarų liaudies šokius
Aistringos tautos šokiuose pinasi viskas – meilė ir kova, džiaugsmas ir liūdesys. Neįtikėtinai plastiški šokėjų judesiai ir šokyje telpantis visas emocingas pasakojimas nepaliks abejingų.
Puikus pasirinkimas – restoranas, kuriame besigrožint adžarų liaudies šokiais galima duoti pailsėti skrandžiui. Pavyzdžiui, „Megrul-Lazuri“ restorane, kuriame tarp valgymo ir šokėjų pasirodymų dar galima pagainioti ir laisvai po teritoriją vaikščiojančius naminius paukščius.
-
Pažinti istoriją Gonio (Apsaros) tvirtovėje
Adžarijos regiono istorijos turtingumą rodo ir tai, kad čia stovi seniausia Gruzijoje tvirtovė. Tiksliau – tai, kas likę iš romėnų įtvirtinimų. Daugiau nei 4 hektarų plote galima laipioti ant sienų, susipažinti su archeologiniai radiniais, pamatyti romėnų laikų vandentiekio, kanalizacijos ir šulinių liekanas.
Beje, tikima, kad čia palaidotas vienas iš dvylikos apaštalų – šv.Matas. Tai nėra patvirtinta, nes numanomo kapo vietoje neleidžiama kasinėti.
