Gimtojo miesto istorija šilališkė susidomėjo dar 2017 metais Šilalei minint piliakalnių metus. „Šilalės kraštas turi daugiausiai piliakalnių visoje Žemaitijoje, net 34, tad švenčiant piliakalnių metus gimė idėja juos visus aplankyti. Keliaujant po piliakalnius prisikaupė daugybė medžiagos, nuotraukų, autentiškų žmonių pasakojimų. Nusprendžiau, kad reikia kažką su tuo daryti, tad metų pabaigoje įkūriau socialinio tinklo „Facebook“ grupę „Negirdėti faktai apie Šilalę“. Savo pačios nuostabai sulaukiau daugybės atsiliepimų, susidomėjimo“, – šypsodamasi sako Rima.
Jos sukurta grupe žmonės domisi net iš 40 skirtingų pasaulio šalių. O ir patys šilališkiai, anot jos, taip pat ne viską žino apie Šilalę, lankytinas vietas ir paslaptis: „Žmonės pradėjo domėtis, prašyti ekskursijų, o mane taip sudomino ši veikla, jog nusprendžiau pabaigti gidės kursus bei gauti pažymėjimą. Vėliau su kolegėmis įkūrėme Šilalės gidų asociaciją.“
Viskas prasidėjo nuo mažyčio noro pamatyti tuos liaupsėm apipintus 34 piliakalnius ir virto mylimu hobiu, kurį Rima brangina iki šiol. Kiekvieną savaitgalį gidė leidžia lankydama išskirtines vietas, kai kurias iš jų yra aplankiusi net 100 kartų, tačiau kiekvieną kartą, anot jos, vieta atrodo vis kitaip. Ar tai bebūtų vasarą pražydusios ir nuostabias vietas puošiančios gėlės, ar vėjyje besiplaikstantys rudens lapai – kiekviena vieta skirtingu metų laiku atrodo visiškai skirtingai.
Gidės paslaugas žmonėms teikianti Rima sako, jog ją labiausiai žavi galimybė papasakoti apie savo kraštą, tad dalijasi net 10-čia vietų, kurias verta aplankyti Šilalės krašte.
5 lankytinos vietos, kurias būtina aplankyti kiekvienam, pirmą kartą atvykusiam į Šilalės kraštą:
Dionizo Poškos Baublių muziejus
„Lankytojams sakau, kad šį muziejų bent kartą gyvenime privalo aplankyti kiekvienas lietuvis. Tai yra seniausias ir pats mažiausiais Lietuvos muziejus. Būtent Šilalės krašte nuo Dionizo Poškaus prasidėjo Lietuvos muziejininkystės kelias. Iš tūkstantmečio ąžuolo kamieno išskaptuotas darbo kambarėlis ilgainiui virto seniausiu ir mažiausiu muziejumi“, – pasakoja gidė.
Medvėgalio piliakalnis
Tai vienas iš 34 piliakalnių, Žemaitijos kalvų karalius – Medvėgalis. Įprastai piliakalniai yra sudaryti vos iš vienos kalvos, tačiau lankytojai stebisi, jog tai yra net 7 kalvų kompleksas. Tad, kaip pašnekovė juokauja, atvykus pasivaikščioti ir pabūti gamtoje gali tekti ilgiau nei buvo planuota.
„Medvėgalis yra didingas, tad nuo seno jis traukė garsius žmones. Šiame piliakalnyje ne kartą yra apsilankęs Antanas Smetona, Maironis Medvėgaliui yra dedikavęs eilėraštį, kuriame aprašė nuo piliakalnio atsiveriančius 14 bažnyčių bokštus, tad atvykusiems turistams visuomet duodu užduotį – surasti 14 bokštų“, – pasakoja pašnekovė. Tačiau bandant rasti bažnyčios bokštus, yra viena paslaptis, kurią įminti gali tik ant Medvėgalio piliakalnio apsilankiusieji.
Stasio Girėno gimtinė
Šilalės krašte, Vytogalos gyvenvietėje gimė ir užaugo lakūnas Stasys Girėnas. Gyvenvietėje yra įkurtas muziejus, kuriame galima sužinoti ne tik apie legendinį lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno „Lituanica“ skrydį, bet ir išgirsti įdomių detalių apie patį lakūną. „Įdomu tai, jog visai neseniai į šį muziejų yra „parskridusi“ „Lituanica“, – nusijuokia Rima. Muziejuje stovi atnaujinta „Lituanica“ – identiška, tačiau sumažinta replika.
Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia
Ši bažnyčia, anot pašnekovės, yra unikali net dėl trijų dalykų: „Tai yra vienintelė bažnyčia Lietuvoje, turinti tokį ilgą ir išskirtinį pavadinimą. Šis pavadinimas atkeliavo iš pačios Romos, nes viena iš trijų seniausių pasaulyje krikščioniškų bažnyčių yra pavadinta būtent tokiu vardu.“
Antrasis išskirtinumas yra nepaprastas ir sunkiai suvokiamas, mat rugpjūčio mėnesį per vyksiančius snieginės atlaidus bažnyčioje sninga! Vidurvasarį bažnyčios viduje sniegas primena apie bažnyčios vardo kilmę.
Taip pat bažnyčioje yra įrengti vieninteliai Lietuvoje ąžuoliniai altoriai, kuriuos įrengė tuometinis Girdiškės klebonas, išmanantis architektūros paslaptis.
Padievaičio piliakalnis
Padievaičio piliakalnis arba Kvėdarnos piliakalnis prieš 5 metus yra atnaujintas, pritaikytas lankymui. Ant jo stovėjo pirmoji kunigaikščio Gedimino pilis, o šio piliakalnio papėdėje puikuojasi išskirtinis akmuo, vadinamas Gedimino krėslu. „Manoma, jog ant šio krėslo yra sėdėjęs pats kunigaikštis Gediminas. Tačiau šis akmuo taip pat yra vadinamas „velnio sostu“. Legenda byloja, jog čia susirinkdavo velniai savo velniukų mokyti. Tai buvo lyg savotiška velnių mokykla“, – nusijuokia Rima.
Nepaisant šių 5 žymių ir gausiai lankomų objektų, gidė rekomenduoja aplankyti ir kitus 5 mažiau žinomus, tačiau įspūdingus ir svarbius Šilalės krašto objektus.
5 mažiau žinomi, tačiau verti aplankyti objektai:
Drungeliškės Švč. Jėzaus Širdies koplyčia
„Tai yra koplyčia koplyčioje. Nedidelę koplytėlę gaubia dar viena, didesnė koplytėlė, o labiausiai žavi tai, jog ji yra visiškoje miško apsuptyje, tad norint iki jos nusigauti, tenka gerokai paplušėti“, – šypsosi pašnekovė. Ši paslaptinga vieta yra visuomet atrakinta ir pasiruošusi priimti tiek religingus, tiek smalsumo vedamus lankytojus.
Rašytiniai šaltiniai byloja, jog šioje koplyčioje besimelsdami žmonės dažniausiai prašydavo geresnio regėjimo arba atgauti jau prarastą regėjimą, o eidami į koplyčia atsinešdavo veidrodžių ir šukių. Tai buvo lyg auka už prašomą malonę.
Pajūrio dvaras
Šilalės krašte buvo apie 170 dvarų, o šis yra vienas iš išlikusiųjų. Dvaras skaičiuoja bemaž 500 metų, tačiau, anot Rimos, yra išlikęs vos vienas pajūrio dvaro pastatų – bravoras. Tai yra autentiškas dvaras, kurį vis dar galima aplankyti, apžiūrėti ir pasivaikščioti. Rimą šis dvaras žavi savo lokacija – šalia Jūros upės ir beždžionių tilto. „Beje, mūsų krašte beždžionių tiltų yra ypatingai daug“, – nusijuokia gidė ragindama juos visus aplankyti.
Tūbinės
Pasak Rimos, tai yra gyvenvietė su medinės architektūros bažnyčia, skaičiuojančia jau 200 metų, o šalia bažnyčios puikuojasi ir koplyčia, kurioje įrengta bažnyčios įsteigėjų Jecevičių kripta. Kriptoje yra Jacevičių palaikai, o įdomu tai, jog kriptos atstatymo ėmėsi patys vietiniai žmonės.
1863 metų sukilėlių kapai Kirnių kaime
Kapai, įsikūrę miško glūdumoje, yra ne taip paprastai randami, o amžinojo poilsio atgulę net 147 tų metų sukilėliai. „Dažnas žmogus pasimestų ieškodamas šių kapų, nes eiti per mišką yra klaidu, o nuorodų ne tiek jau daug. Tačiau aš galiu atskleisti paslaptį – trumpiausias ir greičiausias kelias yra per Jūros upę. Perbridus per ją reikia paeiti miško keliuku ir visu grožiu atsivers sukilėlių kapai. Tokių kapų turime vos dvi vietas, o viena iš jų yra būtent ši“, – pasakoja pašnekovė.
Žemaičių plentas
Šiek tiek netikėtas, tačiau paskutinysis Rimai artimas objektas yra Žemaičių plentas, kurį ji pasirinko dėl kelių priežasčių. 200 km besitęsiantis Žemaičių plentas yra pirmoji šalies autostrada, kuri buvo atidaryta 1939 metais. Šiuo plentu važiuojant galima pamatyti nuostabią, visai Žemaitijai būdingą kraštovaizdį, Kaltinėnus, vieną aukščiausių kryžių Lietuvoje, aplankyti dvasingumo parką, Bilionių piliakalnį. Taip pat juo važiuojant galima rasti vienintelį Šilalės rajone esantį apžvalgos bokštą, slidinėjimo trasą, vieną seniausių Žemaitijos gyvenviečių – Laukuvą ir jos bažnyčią bei vieną naujausių muziejų Lietuvoje – Dalios Grinkevičiūtės ekspoziciją-muziejų.
