Vis dėlto net ir žmogus, nuolat ieškantis naujų vietų bei patirčių, turi kampelių, į kuriuos nebeskubėtų grįžti.
„Nenoriu nieko menkinti, bet šios vietos tiesiog ne man“, – sako kelionių kompanijos „True Summit“ įkūrėjas.
Tarp mažiau patikusių krypčių jis mini Antigvą and Barbudą, Bahreiną, Niujorką ir Singapūrą.
Karibų salą Antigvą jis apibūdina kaip vietą su „lygiais, senstančiais viešbučiais“, Niujorką vadina pernelyg triukšmingu ir ekstremaliu klimato požiūriu, Singapūrą – „nepakeliamai karštu“, o Bahreiną – kiek nusidėvėjusiu.
Didieji atradimai
Vis dėlto didžioji dalis pasaulio Oliveriui paliko priešingą įspūdį. Kai kurias vietas jis vadina tikrais atradimais.
Tarp įspūdingiausių – Skjervøy šiaurės Norvegijoje, kur lapkritį ir gruodį galima stebėti orkas, atplaukiančias maitintis silkėmis.
Valbonos slėnį Albanijoje jis vadina viena paskutinių laukinių Europos vietų – beveik nepaliesta infrastruktūros, tinkama slidinėjimui ir kalnų žygiams.
Įsimintiną įspūdį paliko ir Rwenzori kalnai Ugandoje – mažiau žinomi nei Kilimandžaras, tačiau, jo teigimu, daug labiau įspūdingesni.
Tarp mėgstamiausių krypčių Oliveris mini ir Palavano salą Filipinuose dėl pasaulinio lygio nardymo bei turkio spalvos vandens, Antisaną Ekvadore, kur kraštovaizdžius jis lygina su „Studio Ghibli“ filmais, bei Altajaus kalnus Mongolijoje.
Apie Mongoliją jis kalba ypač emocingai.
„Tai milžiniška laukinė erdvė, kur į bazinę stovyklą keliauji arkliais, o įrangą gabena kupranugariai. Vietinių klajoklių svetingumas – neįtikėtinas“, – sako jis.
Vietinių klajoklių svetingumas – neįtikėtinas.
Vienu unikaliausių gamtos kampelių Oliveris vadina Loango nacionalinį parką Gabone, kur drambliai ir begemotai vaikšto paplūdimiais, o netoli krantų galima stebėti kuprotuosius banginius.
Tarp egzotiškiausių krypčių išskiriama ir Sokotra sala Jemene, dažnai vadinama Indijos vandenyno Galapagais dėl unikalios augalijos ir beveik nepaliestos gamtos.
Vertina kultūrą
Oliverio sąraše netrūksta ir kultūrinių vietų. Viena jų – Naošima Japonijoje, garsėjanti šiuolaikinio meno projektais bei architekto Tadao Ando darbais.
Jis taip pat rekomenduoja Marfą – mažą miestelį JAV vakaruose, tapusį netikėtu šiuolaikinio meno centru.
Nepaisant aplankytų šalių gausos, pats Oliveris sako niekada nesiekęs rekordo.
„Niekada neturėjau tikslo aplankyti šimtą šalių. Mane tiesiog domina naujos vietos ir žmonės“, – sako jis.
