„Tai mano kelionių dienoraštis, kuris ne tik fiksuoja mano patirtis, bet ir, tikiuosi, įkvepia kitus keliauti, parodydamas, kad pasaulis yra pasiekiamas kiekvienam – net ir be didelio biudžeto“, – sako M.Spiridovičiūtė.
Maroke gimusi idėja
Idėja organizuoti stovyklas lietuviams kilo beveik prieš trejus metus, kai Meda pirmą kartą apsilankė Afrikoje. Atvykusi į banglentininkų kaimelį Maroke, ji pajuto, kad tai vieta, kur norisi pasilikti ilgiau nei planuota.
„Iš pradžių ši vieta buvo mano maža paslaptis, kol neaplankiau jos trečią kartą ir supratau, kad tuo, ką atradau, privalau pasidalinti su kitais“, – pasakoja Meda.
Miestelio atmosfera, svetingi vietiniai, banglentininkų bendruomenė ir amžinai geras oras tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi. Taip gimė ir stovyklų idėja – vieta, kur lietuviai galėtų pabėgti nuo rutinos, išbandyti banglenčių sportą ir tiesiog būti savimi.
„Norėjau meilę šiai vietai ir sportui perduoti kitiems“, – pripažino M.Spiridovičiūtė.
Be to, ji norėjo paneigti stereotipus apie nepažintas kultūras ir parodyti, kad kiti žemynai, kultūros bei religijos yra nuostabios, saugios ir be galo įdomios: „Kartais jaučiu pyktį žmonėms, kurie nėra atviri naujoms kultūroms ar patirtims ir gyvena savo mažame burbule, smerkdami kitus.“
Pirmieji stovyklautojai Medą susirado patys, vos tik jai pasidalijus savo planais televizijos laidoje. „Tuo metu dar neplanavau visko pradėti taip greitai, bet pagalvojau – kodėl gi ne?“ – prisimena ji.
Vos per kelias valandas visos keturios paskelbtos stovyklos buvo visiškai užpildytos, o papildomai pridėtos datos – taip pat greitai išgraibstytos.
Stovykla – daugiau nei kelionė
Medos organizuojamos banglenčių stovyklos skiriasi nuo įprastų kelionių.
„Idėja gimė ne iš noro užsidirbti, o iš noro pasidalinti savo meile šiai vietai ir šiam sportui“, – atvirauja keliautoja.
Jos tikslas – ne tik suteikti patogias atostogas, bet ir padėti dalyviams peržengti savo komforto ribas.
„Tai tarsi viskas įskaičiuota atostogos, tik per jas ne tik pailsi, bet ir pasikrauni energijos gyventi, – ir prideda: – žmonės čia išsivalo tiek fiziškai, tiek emociškai.“
Medos teigimu, ši stovykla yra erdvė žmonėms, kurie jaučiasi suvaržyti ar susikaustę, nes jos nuomone, tokių žmonių Lietuvoje yra daug.
„Tai visiškai normalu, nes mūsų žiemos tikrai sunkiai ištveriamos, o žieminė depresija kartais paveikia ir mane, tad norėjosi sukurti vietą, kur lietuviai galėtų trumpam pabėgti“, – dalijasi ji.
Tai tarsi viskas įskaičiuota atostogos, tik per jas ne tik pailsi, bet ir pasikrauni energijos gyventi.
Banglenčių sportas reikalauja visiško susitelkimo – bangose nėra laiko galvoti apie problemas, kasdienybę ar stresą. Meda užtikrina, kad viskas būtų suorganizuota iki smulkmenų, tačiau laiko trūkumas išlieka viena didžiausių jos problemų.
„Kadangi dar studijuoju ir turiu kitus laisvai samdomus darbus, kartais būna sunku viskam atsiduoti 100 procentų“, – prisipažįsta ji.
Svarbiausia – komforto zonos peržengimas
Pagrindinė stovyklų misija – padėti lietuviams atrasti savarankiškas ir netradicines keliones. Meda pastebi, kad daugelis vis dar bijo keliauti už Europos ribų dėl saugumo, kalbos barjero ar kultūrinio šoko. Tačiau jos patirtis rodo, kad didžiausia kliūtis dažnai yra ne išoriniai veiksniai, o vidinės baimės.
„Dažnai baimės kyla dėl nežinojimo ir klaidingų įsitikinimų, o realybėje daugelis vietų yra labai saugios, svetingos ir draugiškos keliautojams“, – tikina ji.
Meda įsitikinusi, kad lietuviai vis labiau atsiveria savarankiškoms kelionėms, o pasaulis tampa vis atviresnis ir kupinas įvairių pasiūlymų, galimybių, o socialiniai tinklai ir jos bei kitų keliautojų turinys padeda ir įkvepia.
„Esu gavusi šimtus žinučių iš žmonių, kurie dėkoja už įkvėpimą ir pasakoja apie pirmas savo keliones, įkvėptas manęs. Ypač jauni žmonės nori pabėgti nuo rutinos, spaudimo ir atrasti save“, – džiaugiasi ji.
Stipri moterų bendruomenė
Kol kas Meda eksperimentuoja su skirtingomis stovyklos grupėmis: tiek mišriomis, tiek vien moterų.
Sukuriame tokią stiprią bendruomenę, kad išvykdamos visos – įskaitant ir mane – verkiame krokodilo ašaromis.
„Nors dalyvių amžius labai skirtingas, nuo 10 mėnesių iki 37 metų, labiausiai man patinka tik merginų stovyklos. Sukuriame tokią stiprią bendruomenę, kad išvykdamos visos – įskaitant ir mane – verkiame krokodilo ašaromis", – atskleidė ji.
Viena iš dalyvių jautriai apibendrino patirtį: „Kaip Mikė Pukuotukas pasakė: kaip gerai, kad turiu žmones, su kuriais sunku atsisveikinti.“ Kitos dalyvės atsiliepimas po stovyklos taip pat pateisino Medos lūkesčius: „Nors tai buvo sporto stovykla, mano kūnas iš Maroko išvažiavo labai pailsėjęs ir atsigavęs.“
Tokie atsiliepimai po įvykusios moterų stovyklos labai motyvuoja Medą tęsti pradėtą veiklą, tad po sėkmingo pirmo sezono Maroke mergina jau planuoja naujas stovyklas. Artimiausia idėja – Madeira, kurią ji vadina „rojumi Europoje“.
