Daugiau nei dešimtmetį keliauju po Pietryčių Aziją, tyrinėju ne tik populiarias salas ar Bankoko šurmulį, bet ir mažiau matomus kampelius.
Šį kartą nusprendžiau leistis į Isano regioną – Šiaurės Rytų Tailandą, kuris garsėja nuoširdžiais žmonėmis, senovės khmerų palikimu ir unikaliu ritmu. Mano tikslas buvo pamatyti Tailandą tokį, koks jis yra kasdienybėje, be kurortų blizgesio.
„Jei nori pajusti tikrąjį Tailandą – važiuok į Isaną“, – ši mintis sukosi galvoje, kai sėdau ant „Suzuki Burgman“ motociklo Bankoke.
Per 20 dienų nuvažiavau 4300 kilometrų, pravažiavau 12 provincijų ir tiek pat miestų, pakeičiau 14 viešbučių, aplankiau net 80 unikalių objektų ir išleidau vidutiniškai 3145 THB per dieną (apie 85 eurų) – į šią sumą įėjo nakvynė, maistas, kuras ir įėjimo bilietai.
Mano tikslas buvo pamatyti Tailandą tokį, koks jis yra kasdienybėje, be kurortų blizgesio.
Ši kelionė – ne kiekvienam. Ji labiausiai patiktų tiems, kurie Tailande jau yra buvę ir nori pamatyti šalį be atvirukų filtrų. Jei ieškote autentiškos, visiškai neturistinės patirties, čia rasite būtent tai.
Isano regionas neturi jūros ir primena kitokį Tailandą: mažiau prabangos, daugiau tikro kaimo gyvenimo. Tai puikus pasirinkimas keliaujantiems motociklu ar automobiliu, nes vietinis viešasis transportas nėra toks patogus, kaip pietuose ar populiariuose kurortuose.
Jei atvykstate į Tailandą pirmą ar antrą kartą, svajojate apie paplūdimius, prabangius viešbučius ar žurnalinį peizažą – ši kelionė, greičiausiai, ne jums.
Pirmieji kilometrai: nuo Bankoko iki khmerų paveldo
Kelionę pradėjau Bankoke ir pasukau į Nakhon Ratchasima (Korat). Čia įspūdį paliko Wat Ban Rai – šventykla, kurios statinys primena milžinišką dramblį, puoštą spalvingomis mozaikomis. Toliau laukė Buriramo provincija, kur stūkso Phanom Rung ir Prasat Muang Tam – senovinės khmerų šventovės, savo architektūra primenančios mažąją Angkor Wat versiją.
Kelionė po Isano šventyklas: istorija ir kultūra
Toliau kelionė tęsėsi į Surino provinciją, garsėjančią savo turtinga khmerų architektūra ir dvasinėmis šventovėmis. Čia aplankytas Prasat Sikhoraphum – mažesnis, bet itin autentiškas šventyklų kompleksas, kuriame iki šiol juntama senųjų laikų dvasia.
Surino mieste išsiskyrė Wat Buraparam – elegantiška budistinė šventykla su ryškiomis dekoracijomis ir jaukia atmosfera, kurioje vietiniai gyventojai susirenka kasdienėms apeigoms.
Per kelionę aplankiau net 39 šventyklas. Nuo nedidelių kaimo šventovių iki įspūdingų istorinių kompleksų, kiekviena turėjo savitą atmosferą.
Surine nustebino autentiškas Prasat Sikhoraphum kompleksas ir elegantiška Wat Buraparam šventykla, kurioje kasdien meldžiasi vietiniai. Sisakete – legendinė Wat Pa Maha Chedi Kaew, pastatyta iš daugiau nei milijono perdirbtų stiklo butelių, tviskanti saulėje.
Kiekviena provincija – nuo Ubon Ratchathani su modernios architektūros šventyklomis iki Mekongo pakrančių Mukdhane – atskleidė vis kitą Tailando veidą: nuo khmerų paveldo iki minimalistinių miško vienuolynų.
Laukite kelionės tęsinio.
Daugiau informacijos apie Tailandą galima rasti tinklaraštyje Tailandieciai.lt ir feisbuko grupėje Tailandiečiai.
