Savo poziciją A.Mockus išsakė socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame pasidalijo beveik dešimties minučių vaizdo įrašu.
„Kadangi sulaukiau nemažai jūsų žinučių bei taginimų komentaruose su prašymu išsakyti ir savo nuomonę apie Danieliaus Narausko „bėgimą“ per Australijos dykumą. Tai štai mano atsakymas jums visiems“, – prie paskelbto vaizdinio pranešimo brūkštelėjo A.Mockus.
Toliau savo poziciją jis dėstė vaizdo formatu.
„Esu savo mėgstamiausioje vietoje, prie ežeriuko ir matau, kad pribrendo reikalas pakalbėti apie Danielių Narauską. Esu pats aukojęs triženklę sumą ir net raginęs kitus tai daryti… Pasitikėjau lietuvio iššūkiu ir kad jis tai daro iš širdies, be jokių sukčiavimų. Kartu esame dalyvavę vienoje bendroje laidoje, tada mūsų pažintis ir užsimezgė. Tikrai nesu tas, kuris skatina neapykantos kurstymą ir tikriausiai esu paskutinis, kuris išsisakys šita tema.
Ilgai tylėjau, nes norėjau išgirsti jo argumentus. Žinojau, kad jis turi specialų prietaisą ir laikrodį, kurie leidžia dalintis savo lokacija, todėl maniau, kad jis atsiradęs tikrai viskuo pasidalins. Tačiau be to, kad mačiau kelis neplautus puodus ar dėmę ant kuprinės ir komentarus apie numestus kilogramus, daugiau vertingo jis nepateikė. Nebuvo atsakymų į labiausiai žmonėms, jau po pirmųjų straipsnių, rūpėjusius klausimus. Jei jau esi tokioje situacijoje ir nori kažką įrodyti, turi tai daryti argumentuotai.
Kaip matau, Danielius geriau pasirinko trinti komentarus ir vėliau po savo įrašais apskritai uždrausti žmonėms komentuoti. Jei jis padarė tą ne visiškai švariai, nežinau, ar yra vertas tiek paniekos, nes manau, kad jis bandyti, tai tikrai, manau, bandė tą iššūkį daryti. Galbūt jam nepavyko, nes tai iššūkis tikrai neeiliniam žmogui. Jei pats nebūčiau lengvai nurautu stogu, sakyčiau, kad tai net neįmanoma. Bet esu iš tų, kuris sako, kad viską padaryti įmanoma. Tačiau imtis kažko tik tam, kad sulaukti dėmesio – nežinau, ar verta.
Argumentai, kad jis visai nepavargęs, ar švarus per daug švarus… Aš nesileisiu į tokias smulkmenas. Atvirai kalbant, taip, klausimų kyla, nes aš pats esu buvęs dykumoje ir žinau, ką reiškia tas geležies turintis raudonas smėlis, kuris kimba prie bet ko. Vieną dieną po jį pasivaikščiojus, susigadini batus visam laikui. Man pačiam teko būti Malyje ir kitose Afrikos vietose.
Tai argumentas, kad ploviausi prie šulinių – na, nežinau. Aš vandenyne ploviau savo šortus, bet nesugebėjau jų išplauti net dulkių neturėdamas, tai ar tai pavyktų jam, nemanau. Nebent jis labai daug drabužių turėjo, bet nemanau. Buvo pasirodžiusios manipuliacijos, kad jis bėga su 30 kg svoriu, bet iš kurpinės mačiau, kad ten daugiau 15 kg negali būti. Ir tai tie 15 kg jau yra maksimalus svoris, jo atveju, kurį jis galėtų neštis. <…> Manau, kad jo atveju net ir toks svoris skamba nerealiai. Eiti jis tikrai su tokiu galėtų, bet bėgti? Ne.
Bandė jis karutį temptis, sulūžo jis, tebunie. Aš jo vietoje būčiau pasakęs visą tiesą ir pridėjęs, kad nenoriu jūsų nuvilti, bet keliausiu toliau su turu, ir nemanau, kad būtų kažkas dėl to blogiau, visiems būtų įdomu, nebūtų reikėję bandyti įmituoti to bėgimo, kuris, kaip matome, gavosi visišku fiasko. Dar vienas labai, labai neskanus dalykas, tai kad jis neatsiskaitė su žmogumi ir pabėgo iš stovyklavietės, paliko žmogų, liaudiškai tariant, „su ragais“. Žinoma, labai neskanu ir skelbti savo sąskaitą, nors jau žinai, kad visur apgaudinėji visus. Tai žemas lygis.
Tačiau jei viso to nebuvo – Danielius tai paneigti gali tik parodęs savo GPS ataskaitas. Turiu omenyje būtent bėgimo, nes jo prietaisas leidžia pasidalinti duomenimis laiko intervalais, kurie parodo jo tempą. Jei to nebus, niekas manęs neįtikins, kad jis nemokėjo juo naudotis. Kažkur jau užsiminė, kad nemoka naudotis, bet net aš, kuriam reikia daug laiko išsiaiškinti tokius dalykus, sugebėjau. Neskanu.
Atvirai pasakysiu – man jo žmogiškai gaila, nes sulaukia labai daug neapykantos. Manau, kad reikia palikti jį ramybėje, nes jis sau antspaudą užsidėjo jau visam gyvenimui. Tebūnie ta mano auka jam lieka, neprašysiu aš jos grąžinti, jūs irgi neprašykit, bet tai nereiškia, kad neturime pasitikėti kitais, kurie tą daro tikrai iš širdies. Pirmyn“, – vaizdo įraše sakė Aurimas Mockus.
Primename, kad lietuvis ketino įveikti net 4000 kilometrų per dykumas, karštį ir nežinomybę, tačiau trečiadienį „15min“ sulaukė skaitytojų laiškų, kuriuose teigiama, kad Danielius dalį kelionės buvo vežamas motorizuotu transportu.
Viename iš skaitytojų laiškų rašoma, kad paradoksalu, jog D.Narauskas savo kelionės metu nesidalijo GPS duomenimis, todėl žmonės abejojo, ar jis iš tikrųjų bėga.
„Vakar išlindo faktai – turizmo agentūra („Keoghs Adventures“), kuri dirba toje vietovėje patvirtino, jog jis su jais važiavo apie 1000 km. Agentūros profilyje pilna nuotraukų su juo pačiu“, – rašoma laiške, kuriame buvo prisegtas minėtos kelionių agentūros komentaras, jame tvirtinama, kad lietuvis naudojosi jų pavėžėjimo paslaugomis.
Kitame redakcijai atsiųstame laiške rašoma, kad „socialiniame tinkle „Reddit“ prasidėjus diskusijai apie šio iššūkio patikimumą (pavyzdžiui, kodėl nesidalinama GPS ar bėgimo duomenimis, jog kasdieną įveikiami atstumai skamba nerealistiškai net patyrusiems bėgikams), buvo atrasta Australijos turizmo kompanija „Keoghs Adventures“. Šios kompanijos keliavimo laikas sutapo su D.Narausko keliavimo laiku tame pačiame kelyje Canning route“.
Teigiama, kad viešame komentare pažymėjus turo organizatorių „Keoghs Adventures“, buvo patvirtinta, kad D.Narauskas kartu su turu automobiliu keliavo apie 1000 km.
Po kurio laiko keliautojas paviešino savo versiją.
„Nusprendžiau nutraukti savo bėgimą, nes man atsinaujino stuburo išvarža. Būtent dėl jos man reikėjo kažkaip ištrūkti iš dykumos, tad aš prašiau kiekvienų pravažiuojančių žmonių, kad man padėtų, kad mane pavežtų. Ir žmonės padėjo, – „15min“ akcentavo Australijoje esantis lietuvis.
Taip pat D.Narauskas savo feisbuko paskyroje patalpino nuotrauką, kurioje matosi jis ir du pareigūnai, kurie, anot keliautojo, jį išgelbėjo.
„Visi rašo, kad aš vos ne visą kelią važiavau ir pan. Tai gadina reputaciją ir visą kelionės tikslą. Aš specialiai prašiau žmonių, kad mane pavežtų, nes mačiau, kad nebegaliu. Tai parašiau savo feisbuke, savo įraše“, – pabrėžė lietuvis.
Prie nuotraukos su pareigūnais keliautojas rašė:
„Šie nuostabūs pareigūnai važiavo 4 valandas, kad mane išgelbėtų ir paimtų iš dykumos kelio. Esu labai dėkingas jiems. Šiuo metu esu Balgo miestelyje, iki kurio su dviem ekipažais važiavome taip pat 4 valandas.
Turiu ribotą priėjimą prie interneto, tad trumpai paaiškinsiu situaciją: kaip ir minėjau aname įraše, dėl atsinaujinusios nugaros traumos – išvaržos – prašiau žmonių, kad mane pavežtų. Ir galvojau, kad galėsiu tęsti toliau, bet skausmas nemažėjo, tad nusprendžiau baigti kelionę tiek dėl nugaros skausmo, tiek dėl to, jog paprašiau žmonių mane pavežti. To neslepiu ir būtent dėl susidariusių sunkių sąlygų nusprendžiau baigti kelionę“.
