Mes su juo susipažinome ir susibendravome seniai. Nors nekentėme jo vairavimo ypatumų. Negalėjome pakęsti, kad nuolat papuolame į eismo kamščius. Mes nekentėme su juo stovėti eilėse ir laukti autobuso.
Bet mes dievinome jame gaminamą maistą – be galo įvairų ir skanų.
Jis stebino savo fantazija, nutapyta ant sienų ir taip, kaip vakarais apšviesdavo miestą.
Jame mes amžinai pasiklysdavome, bet visada galiausiai atrasdavome kelią. Dažnai net patys nežinojome, ko iš jo norime. O jis, miestas, vis tiek mus stebino.
Kai jau galvojome, kad viską matėme, jis nusivedęs į skersgatvį parodė žurnalistų bažnyčią.
Altorių, skirtą atminti žiniasklaidos atstovams, fotografams, reporteriams. Tiems, kurie žuvo, tam, kad mes būtume apie viską informuoti...
Jis mus sugraudino ir džiugino. Su juo mes juokėmės ir piktinomės.
Mes dabar geriausi draugai ir tik išsiskyrę, jo vėl pasiilgome. Tai Londonas. Daugiaveidis ir niekada nenuobodus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Londonas per 48 valandas
