Shibuya skrebutis, Japonija
Pažintį su Azijos šalių desertais siūlome pradėti nuo japoniško gardėsio – shibuya medaus skrebučio. Tai labai dekoratyvus desertas, kuris gaminamas iš skrudinimui skirtos duonos, medaus, kondensuoto pieno arba ledų. Kaip gi šis saldėsis ruošiamas? Kiekviena paskrudinta duonos riekelė aptepama vienu iš pagardų. Vėliau iš jų statomas bokštelis, kuris dekoruojamas vaisiais, uogomis, kokosų drožlėmis, šokolado gabalėliais ar pan. Siekiama, jog patiekalas pasižymėtų ne tik puikiu skoniu, tačiau ir stiliumi.
Shibuya skrebutis nėra senąsias kulinarijos tradicijas menantis desertas. Nepaisant to, jis itin populiarus visoje šalyje. Ypatingai, Japonijos sostinės Tokijo kavinukėse, kuriose skrebutis įtrauktas tiek į pusryčių, tiek į desertų meniu.
Buko pyragas, Filipinai
Esate kokosų fanas? Jei viešėsite Filipinuose, būtinai paragaukite tradicinio šios šalies pyrago – Buko. Šio kepinio tešla gaminama gana įprastai: maišomi miltai, cukrus, druska, vanduo, kiaušinio tryniai, kartais pilama šiek tiek citrinų sulčių arba acto. Na, o įdaras gaminamas iš smulkinto kokoso, kokosų pieno, karvės pieno, cukraus, vanilės, kukurūzų krakmolo. Rezultatas tikrai sužavės kokoso gerbėjus, mat šio riešuto skonis pyrage dominuojantis.
Šiandien Buko pyrago galima paragauti viešint skirtinguose Filipinų miestuose. Tačiau, originaliai, šis desertas kilęs iš Luzono saloje esančio Los Banos miesto. Kaip Neapolis dažnai įvardijamas picų sostine, taip Las Banos, Azijoje, žinomas kaip Buko pyrago sostinė. Svečiuojantis šiame mieste paragauti garsiojo kepinio – būtina.
Gulab Jamun, Indija
Khoa – tai sutirštino pieno produktas, itin populiarus Indijoje, Nepale, Bangladeše ir Pakistane. Būtent šis produktas – pagrindinis gulab jamun ingredientas. Klausiate, kas gi tas gulab jamun? Tai nedideli pyragaičiai, kurie itin mėgstami visoje Indijoje.
Khoa sumaišomas su miltais. Vėliau, iš šios tešlos, formuojami nedideli rutuliukai, kurie kepami maždaug 150 laipsnių temperatūroje. Iškepę pyragaičiai glazūruojami cukraus sirupu bei paskaninami kardamonu, šafranu, rožių vandeniu. Desertas valgomas tiek šiltas, tiek atvėsęs.
Tanghulu, Kinija
Azijos šalys garsėja ir gatvės maisto kultūra. Greita, skanu ir nebrangu – gatvės maistą mėgsta tiek vietiniai gyventojai, tiek turistai. Jei vaikštinėdami Kinijos miestų gatvėmis panorėtumėte ko nors saldaus, būtinai užsukite į vietinį maisto turgelį ir įsigykite tanghulu. Tai – uogų arba vaisių vėrinukai, karamelizuoti cukraus sirupe.
Patys kinai be galo mėgsta glazūruotas gudobelių uogas. Jos kiek rūgštokos, todėl puikiai dera su saldžia karamele. Beje, gudobelės – vitaminų praturtintos uogos. Jos itin naudingos besiskundžiantiems aukštu kraujo spaudimu, nervine įtampa, suprastėjusia atmintimi, nemiga.
Mangų ir lipnių ryžių desertas, Tailandas
Daugelis keliautojų, apsilankiusių Tailande, vienbalsiai teigia įsimylėję šios šalies virtuvę. Įvairūs kariai, įmantriai gaminamos jūros gėrybės, puikios sriubos, sodriais skoniais pasižymintis mėsos patiekalai, ryžiai – Tailando virtuvė didžiuojasi itin plačia skonių palete.
Mūsų tema – desertai, todėl norime jus supažindinti su Tailande itin populiariu gardėsiu – mangų ir lipnių ryžių desertu. Mango vaisius supjaustomas skiltelėmis ir atšaldomas. Šalia pateikiami garuojantys lipnūs ryžiai. Tiek mango skiltelės, tiek ryžiai apipilami kokosų pieno ir cukraus mišiniu. Paprasta, skanu ir labai gaivu.
Klepon, Indonezija
Klepon, dar žinomas onde-onde vardu, tai desertas, kilęs iš Indonezijai priklausančios Javos salos. Tačiau pastaruoju metu jis labai išpopuliarėjęs visoje šalyje, o taip pat ir Malaizijoje, Brunėjuje bei Singapūre.
Desertas gaminamas iš virtų ryžių ir palmių cukraus. Formuojami nedideli rutuliukai, kurie vėliau apibarstomi kokosų drožlėmis. Įdomu tai, jog įprastai šie rutuliukai – žalios spalvos. Jie nudažomi tropinių augalų, pandano arba dracenos, lapų ekstraktu. Šie lapai, Indonezijos virtuvėje, dažnai atlieka natūralaus dažiklio vaidmenį.
Pastaruoju metu tiek Indonezijoje, tiek aplinkinėse valstybėse, galima paragauti ir kiek patobulintų klepon rutuliukų. Jų įdarui naudojamas šokoladas, įvairių skonių džemai, saldžiosios bulvės, o kokoso drožlės pakeičiamos čederio sūriu. Nors originali rutuliukų spalva – žalia, vis dėlto, šiuolaikiniai gamintojai juos dažo įvairių spalvų maistiniais dažais.
Che, Vietnamas
Che – tai vietnamietiškas terminas, nusakantis saldų gėrimą, desertinę sriubą ar pudingą. Taigi, kaip jau tikriausiai supratote, šis desertas turi galybę skirtingų variacijų. Pjaustyti vaisiai, įvairios sėklos, ryžiai, žėlė gabalėliai, pupelės, kokosų pienas – pirkėjams dažnai siūloma patiems išsirinkti che ingredientus. Žinoma, yra ir laiko patvirtintų receptūrų. Pavyzdžiui, che thap cam gaminamas iš žirnių, azuki pupelių, lotoso sėklų, kokosų, pieno, ledų, cukraus sirupo ir tapijokos perlų (rutuliukai, įprastai naudojami Taivane, gaminat burbulinę arbatą). O che ba mau gėrimas gaminamas iš trijų skirtingų rūšių pupelių ir želė gabalėlių, kurie užpilami saldintu kokosų pienu.
Che desertai – labai populiarūs Vietname. Jų galima paragauti tiek restoranuose, tiek gatvės maisto turgeliuose.
Kulfi, Indija
Vieną Indijos desertą šiame straipsnyje jau pristatėme. Na, o dabar norime jus supažindinti su dar vienu, labai populiariu saldėsiu – kulfi. Šis, indiškais ledais dažnai vadinamas desertas, populiarus ne tik pačioje Indijoje, tačiau ir Šri Lankoje, Pakistane, Bangladeše, Nepale, Mianmare, kai kuriuose Artimųjų Rytų regionuose.
Pasaldintas pienas šildomas iki tol, kol beveik užverda. Ši masė gardinama prieskoniais: kardamonu, šafranu, cinamonu, o taip pasirinktais vaisiais ar riešutais ir užšaldoma. Paprasta ir išties labai skanu. Tradiciniai kulfi skoniai yra šie: kardamono, mangų, rožių, šafrano ir pistacijų. Tačiau Indijoje vis labiau populiarėja ir obuolių, apelsinų, braškių, avokadų, žemės riešutų skonio ledai.
Mochi ledai, Japonija
Prakalbome apie ledus, todėl siūlome pratęsti šią temą. Mochi – tai japoniški pyragaičiai, kurie gaminami iš lipniųjų ryžių. Tradicinėje šalies virtuvėje jie turi tikrai ne vieną paskirtį: pyragaičiais gardinamos sriubos, iš jų gaminama specialūs saldainiai, kurie įdaromi įvairiais džemais. Mochi gali būti ir užkandis, kai pyragaičių įdarui naudojama raudonųjų ar baltųjų pupelių pasta.
Kuo čia dėti ledai? Jie – dažnas mochi pyragėlių įdaras. Dažniausiai ledai – tradicinių skonių: vaniliniai, braškiniai, šokoladiniai. Tačiau kartais pyragėliai paskaninami ir žaliosios arbatos, moliūgų ar raudonųjų pupelių skonio ledais. Įdomu dar ir tai, jog ledais įdaryti mochi pyragaičiai dažniausiai dažomi maistiniais dažais. Spalvingas desertas atrodo išties patraukliai, ne veltui nuo jo akių negali atitraukti tiek patys japonai, tiek šalyje viešintys svečiai.
Drakono barzdos saldainiai, Kinija
Mėgstate cukraus vatą? Jei taip, jums tikrai patiks Kinijos tradicinis saldumynas, kuris gali pasigirti tikrai unikaliu pavadinimu – drakono barzdos saldainis. Šis saldėsis, panašiai kaip ir cukraus vata, gaminamas iš cukraus ir maltozės sirupo (kartais maltozė pakeičiama kukurūzų sirupu). Suformuojama „vatos pagalvėlė“, kuri valgoma viena, arba įdaroma žemės riešutų, kokosų, smulkinto šokolado ar saldintų sezamo sėklų įdaru.
Nors drakono barzdos saldainiai kilę iš Kinijos, šiandien jie populiarūs ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Singapūre, Taivane, Japonijoje. O taip pat ir už Azijos ribų: drakono barzdos saldainius itin mėgsta kanadiečiai, o taip pat ir JAV gyventojai.
Kelionių akademija – ieškantiems egzotinių kelionių.
