Sekite 15min Google
Viena jų – Norvegija, kur didingi fjordai, įspūdingi kriokliai ir lėtas gyvenimo ritmas nepalieka abejingų. Pokalbyje E.Karimžanova pasakoja, kuo ši Skandinavijos šalis ją sužavėjo, kokios akimirkos keliautojams atima žadą ir kodėl Norvegija verta vietos kiekvieno kelionių sąraše.
– Egle, kaip kilo mintis pradėti organizuoti keliones?
– Esu iš tų žmonių, kurie neįsivaizduoja gyvenimo be kelionių bei naujų atradimų. Keliones pradėjau organizuoti prieš dvejus metus, kai vieną gražią pavasario dieną supratau, jog atėjo laikas kurti: kurti keliones.
Prieš tai visi draugai ir artimieji sakydavo, kad tokia veikla man labai tiktų. Matyt, ta mintis ir artimųjų tikėjimas bei palaikymas pastūmėjo link to, kur esu šiandien. Ačiū žmonėms, kurie manimi tikėjo!
– Nors jūs organizuojate keliones į daugelį įvairių šalių, šį sykį pakalbėkime apie Norvegiją. Kuo ši šalis jus sužavėjo labiausiai?
– Išgirdusi žodį „Norvegija“ norisi giliai įkvėpti ir pajusti tą tyrą fjordų kvapą, gryną orą, tą grožį ir ramybę.
Atrodo, lyg ten viskas būtų pritaikyta žmogui, jo maloniam, patogiam pasibuvimui gamtoje tarp kalnų ir upių.
Norvegija žavi savo natūraliu paprastumu, savo prisitaikymu prie žmogaus. Atrodo, lyg ten viskas būtų pritaikyta žmogui, jo maloniam, patogiam pasibuvimui gamtoje tarp kalnų ir upių. Keliaujant po šalį, galima pamatyti labai daug iškylų vietų, žmonių, kepančių dešreles tiesiog prie krioklio ar kitos, jiems patinkančios vietos.
Gali pastebėti automobilius, stovinčius tiesiog šalia miškelio, besiilsinčius turistus, pasiliekančius nakčiai savo automobilyje gražioje vietoje šalia miško ar fjordo.
– Dažnas, išgirdęs žodį „Norvegija“, pirmiausia pagalvoja apie fjordus. Tačiau kas, jūsų nuomone, lieka nepastebėta ir nustebina keliautojus labiausiai, kai jie ten nuvyksta?
– Mane nustebino ramus, lėtas vairavimas (nekalbu apie didmiesčius). Niekas nelekia labiau, nei galima. Rodos, skubėti niekur ir nereikia, kai visur tokie tobuli vaizdai už lango, ypač Bergeno regione: krioklys veja krioklį. Tai kur tu žmogus nuskubėsi? Krioklius reikia skaičiuoti, mėgautis.
Ten labai stipriai jaučiasi erdvė, tyla ir gamtos didybė – net paprastas pasivaikščiojimas ar kelionė palei upę automobiliu tampa patirtimi
– Per daugelį organizuotų kelionių turbūt matėte ne vieną akimirką, kai žmonės tiesiog netenka žado. Kurios vietos ar vaizdai dažniausiai sukelia tą „wow“ efektą?
– Didžiausias „wow“ efektas vis tiek būna išvykus į gamtą, į tylą, kur susitinka žmogus ir vidinė gamtos ramybė. Įsivaizduokite, kad stovite po kriokliu, vanduo šniokščia tiesiai priešais jus. „Wow“, tiesa?
Arba įsivaizduokite: lipate į kalną kokias 5 valandas, ir kalno viršuje, pamačius tuos nuostabius vaizdus ir nugalėjus savo vidinius velniukus, apima toks dėkingumo gyvenimui ir likimui jausmas, kad belieka tik dar kartą pasakyti „wow“.
– Norvegija dažnai laikoma brangia šalimi, todėl nemažai žmonių vis dar dvejoja ją aplankyti. Ką pasakytumėte tiems, kurie mano, kad tokia kelionė – ne jų kišenei?
– Reikia ne manyti, reikia daryti. Visada yra išeitis. Keliaujant po Norvegijos gamtą, dažniausiai nakvynė būna ne 5 žvaigždučių viešbutyje, o turistiniame kempinge ar svečių namuose, kur kainos prieinamos visiems, nedidelės. Valgyti kavinėje brangiau nei Lietuvoje, bet visada galima surasti pigesnių variantų arba pasirūpinti maistu patiems, pavyzdžiui, išsikepti cukiniją prie krioklio.
– Keliaudama po Norvegiją turbūt esate atradusi vietų, kurios dar nėra perpildytos turistų. Ar galėtumėte atskleisti kelis savo favoritus, į kuriuos norėtųsi sugrįžti vėl ir vėl?
– Kitą vasarą kopsiu į ledyną, ten turistų nėra. Mane labai sužavėjo Aurlando fjordas ir jį supanti gamta – vakarais už kalnų viršūnių besileidžianti saulė, aukštai kalnuose besiganančios avys, net vasarą baltuojantys sniego lopinėliai ir kvapą gniaužianti ramybė. Tai viena tų vietų, į kurią norisi sugrįžti vėl ir vėl.
– Kas labiausiai nustebina lietuvius ne gamtoje, o pačiuose norveguose – jų gyvenimo būdas, santykis su gamta, kasdieniai įpročiai? Ar yra kažkas, ko, jūsų manymu, galėtume iš jų pasimokyti?
– Labiausiai nustebina norvegų gebėjimas atrasti balansą tarp aktyvaus gyvenimo ir ramybės. Atrodo, kad gamta jiems nėra tik vieta, į kurią nuvažiuojama savaitgalį – ji yra neatsiejama kasdienybės dalis. Žavi ir jų pagarba aplinkai – matyti, kad gamta jiems nėra savaime suprantamas dalykas, o vertybė, kurią reikia saugoti. Manau, iš norvegų tikrai galėtume pasimokyti lėtesnio tempo, gebėjimo džiaugtis paprastais dalykais ir sąmoningo ryšio su gamta.
– Jei turėtumėte vos minutę įtikinti žmogų, kuris niekada nėra buvęs Norvegijoje, kad ši šalis verta bent vienos gyvenimo kelionės, ką jam pasakytumėte?
– Pasakyčiau, kad Norvegiją reikia ne tik aplankyti – ją reikia pajusti, įkvėpti to tyro fjordų oro. Tai šalis, kurioje gamta palieka tokį įspūdį, kad akimirkai pamiršti kasdienį tempą: stovi prie didžiulio fjordo, žiūri į kalnus, krioklius ir supranti, koks nuostabus yra tas pasaulis.
Kelionės juk yra gyvenimo džiaugsmai!