Filipinuose Ieva lankėsi vasario pabaigoje–kovo pradžioje ir ten praleido šiek tiek daugiau nei dvi savaites.
Pirmoji vietovė, kurią Filipinuose aplankė lietuvė, – Sebu (Cebu), kur ji ir atskrido.
„Jei tik pavyksta, šį miestą geriau aplenkti: lūšnynai, smarvė, šiukšlės. O iki gražiųjų vietų – visa valanda kelio. Tačiau bendram pasaulio pažinimui, manau, visgi verta pamatyti ir kitokią pasaulio pusę“, – teigia keliautoja.
Jei tik pavyksta, šį miestą geriau aplenkti.
Tad vos tik atskridę į Sebu, lietuviai keltu persikėlė į Panglao salą.
„Šalia esančioje Boholio saloje aplankėme garsiąsias Šokoladines kalvas, tarsyrų (mažiausi ir seniausi pasaulio primatai) draustinį, plaukėme Loboko (Loboc) upe, Loboc Ecotourism parke virš upės leidomės lynais.
Po visas salas važinėjome su tuktukais arba „grab“ taksi. Tačiau po Boholio salą keliavome su vietiniu gidu, kuris rekomendavo tikrai košmarišką mini zoologijos sodą – „Bohol Lemur and Butterfly“. Bene liūdniausiai matyti laikomi gyvūnai. Aplenkite šią vietą ir nepasitikėkite, jei kas rekomenduos ją aplankyti“, – pasakojo lietuvė.
Pasinaudoję vietiniais skrydžiais lietuviai aplankė ir kitas Filipinų salas.
„Mažytė Borakajaus (Boracay) sala – puikiai pritaikyta turistams, turi pasakišką paplūdimį poilsiui ir kaitavimui. Didžiausias įspūdis – saulėlydžiai. Jie čia tikrai ypatingi“, – prisiminimais dalijosi Ieva.
Skrendantiems į El Nidą, jei tik yra galimybė, lietuvė rekomenduoja lėktuve rinktis vietą prie lango.
„Vaizdai – pasakiški!“ – džiūgavo prisiminusi.
Pasak jos, pagrindinė pramoga El Nide – turai po salas, paplūdimius, įlankas, nardymo vietas.
„Mes plaukėme į „A“ ir „C“ turus. Abu – puikūs. Turų kainos – apie 25 Eur žmogui, 2,5 Eur – kajakas ir dar 2,5 Eur kainuoja nardymo akiniai su vamzdeliu. Keliavimas trunka beveik visą dieną.
Pats El Nido miestas – triukšmingas, turi didelį gatvės maisto turgų, krepšinio aikštę, kur teko stebėti varžybas, daug parduotuvių, kavinių. Kita pramoga: El Nido „ZIP line“ iš salos į salą, kur galite nusileisti lynais ir besileisdami pasigrožėti nuostabiais vaizdais. Atėjome apie 10 val. ir jau buvo susiformavusi ilga eilė. Nusileidimo laukėme apie 1 val.
Beje, norint pasiekti „ZIP line“, reikės užkopti į tikrai statų kalną arba į jį pasisiūlys užvežti vietiniai. Mes lipome pėsčiomis – tikrai įmanoma!
Išbandėme ir „Canopy walk“ – tai laipynės į kalno viršūnę, nuo kurios atsiveria vaizdas į El Nido uostą. Taką sudaro įvairios kopėčios, kabantis tiltas, „voro“ tinklai“, – apie pramogas pasakojo lietuvė.
Kelias dienas teko praleisti ir grįžus į Sebu. Čia lietuviai aplankė taoistų šventyklą, Sirao sodą, Sugbo Mercado gatvės maisto turgų, Magelano kryžiaus paviljoną, San Pedro fortą.
Daug kas įspėjo apie vėluojančius ir atšaukiamus vidinius skrydžius.
„Ruošiantis kelionei visur lydėjo panašūs komentarai: aplenkti Manilą, tad aš pridėčiau, kad, esant galimybei, aplenkite ir Sebu miestą.
Taip pat daug kas įspėjo apie vėluojančius ir atšaukiamus vidinius skrydžius – mes iš viso jų turėjome 9 (po tris iki Filipinų ir atgal; tris – vidinius) – nė vienas nevėlavo!
Nepasitvirtino ir įspėjimai apie neskanų maistą. Šį mitą tikrai sau paneigėme – visur valgėme labai skaniai. Gal dėl to, kad ėjome tik į iš anksto rastas ir puikiai įvertintas vietas (brangiausiai vakarieniavome po 15 Eur žmogui su gėrimais).
Apsinuodijome ir atsidūrėme vietinėje ligoninėje.
Bet dviese papietavę El Nido „McDonalds“ apsinuodijome ir atsidūrėme vietinėje ligoninėje. Nors tai nebuvo pati maloniausia patirtis, tačiau maloniai nustebino visa gauta reikalinga pagalba“, – prisiminimais dalijosi lietuvė.
Pasak jos, Filipinai – svajonių kryptis norintiems egzotikos ir „atvirukinės“ gamtos.
„Kad ir su apsinuodijimo nesklandumu, tikrai rekomenduojame šią kryptį! Grįžtume dar ne kartą“, – tikino Ieva.
Daugiau Ievos Citrinavičiūtės pasakojimų rasite instagrame: _citrinos_
