Niekam tai nebekelia nuostabos. Juk per geras biudžetinių avialinijų akcijas gali nusipirkti skrydį į Italiją ir Ispaniją kone už 50 eurų pirmyn ir atgal. O būstų nuomos kainos nė kiek nenusileidžia Lietuvos pajūrio kainoms. Jau nekalbu apie gėrimų ir maisto kainas, kurios pakankamai dažnai būna panašios ar net žemesnės nei Palangoje ar Šventojoje.
Dabar stengiuosi skristi ten, kur galiu nuskristi „pigiai“. Štai šiais metais jau pavyko nuskristi į Sardiniją, Valensiją, Lisaboną, Madridą, Maltą, aplankyti Oslą, Dubliną. Ir niekada nežinai, kur bus tavo kita kelionė. Tai labai žavi.
Tačiau ilgesnes (ne savaitgalines) keliones pradedu planuotis anksčiau. „Skyscanner“ platformoje išsirinkau datas, kada noriu atostogauti ir pasipylė pasiūlymai – nuo 40 eurų į abi puses Stokholme, Osle, Londone ir pan. Einu žemyn ir štai netikėtumas – kelionė į JAV tomis dienomis – nuo 650 eurų į abi puses. Žiūrim, kur.
Pats pirmas pasiūlymas – Honolulu (Havajai) už 653 eurus į abi puses. Netikiu akimis. Įeinu į „Lufthansa“ svetainę, o ten – iš tiesų: Vilnius–Frankfurtas–San Fransciskas–Honolulu ir atgal – 653 eurai. Perku!
Tiesa, kelionė bus su rankiniu bagažu ir 1 asmeniniu lagaminu. Su registruotu bagažu gerokai brangiau – 990 eurų. Na, savaitės kelionei užteks ir lagamino, kurį gali įsinešti į lėktuvą, o kitas smulkmenas sutalpinsiu kuprinėje.
Dabar klausimas – viza. Daugeliu atveju jos reikia elektroninės (jei nesi pastaruoju metu keliavęs į Iraną, Šiaurės Korėją ir kitas JAV „nedraugiškas“ šalis) – 10 minučių, 21 JAV doleris ir viza jau el. pašte.
Ir štai – Kūčių dieną anksti ryte skrendu į Frankfurtą. Frankfurto oro uoste laukia trumpa JAV agentės apklausa apie kelionę, ką veikiu gyvenime ir pan., pažiūri, kad turiu atgalinį bilietą ir viešbučio registraciją, jokių problemų – gali ramiai keliauti.
Netrukus aš jau „United“ avialinijų lėktuve į San Fransiską. Beveik 12 valandų skrydis neprailgsta – skaniai pavalgius, paklausius muzikos, krentu miegoti. Likus kelioms valandoms iki nusileidimo, papildomai pamaitina, o netrukus – San Fransisko oro uostas.
Buvo šiek tiek neramu, kadangi elektroninėje vizoje yra įrašas – atvykti gali, bet galutinį sprendimą dėl įleidimo į šalį sprendžia muitininkas. Priėjus jis tik paprašė parodyti atgalinio grįžimo bilietą ir palinkėjo smagių įspūdžių Havajuose.
Dar vienas 6 val. skrydis ir tu jau leidiesi Honolulu oro uoste. 11 val. nakties, nors Lietuvoje jau 11 val. ryto. Tik išėjus iš oro uosto – autobusų stotelė – 3 JAV doleriai, 30 minučių kelionės ir tu Honolulu centre.
Havajuose žiemą dieną būna 26–28 laipsniai šilumos.
Viešbutis. Kadangi esu biudžetinis keliautojas ir viešbutis man reikalingas tik nakvynei, todėl išsirenku viešbutį , kuris yra 2 min. pėsčiomis nuo vieno žymiausių pasaulio paplūdimių – Vaikiki. Taip, kambarį reikės su kažkuo dalytis, bet viešbutis – pačiame Honolulu centre. Puiki vieta, kur viskas pasiekiama pėsčiomis per kelias minutes.
Man pasisekė, kad keturviečiame kambaryje praktiškai pragyvenau vienas – kelias naktis nakvojo vaikinukas iš Kanados ir viskas. Tik aš.
Kadangi Lietuvoje tuo metu buvo 13 val., o Havajuose 1 val. nakties, teko bandyti eiti miegoti. Nelabai pavyko, bet šiek tiek pailsėjau.
Ir štai – Kalėdų rytas – 26 laipsnių šiluma (Havajuose žiemą dieną būna 26–28 laipsniai šilumos, naktį nenukrenta žemiau 22 laipsnių). Vaikiki paplūdimys – vieta, kurioje atrodo, jog laikas sustoja, o kiekviena diena prasideda su švelniu vandenyno ošimu ir kvepiančiu rytiniu lengvu vėjeliu.
Vos pabudęs, išeidavau į paplūdimį basomis, jausdamas dar vėsaus smėlio prisilietimą ir stebėdavau, kaip pirmieji banglentininkai jau skrodžia bangas, o saulė po truputį dangų nudažo aukso spalva.
Šios kelionės kulminacija tapo mano sprendimas visą pagrindinę Oahu salą apkeliauti motociklu. Norėjau pajusti tikrąją kelionių laisvę – kai vėjas kedena drabužius, o tropikų kvapai kaskart keičiasi važiuojant pro skirtingus pakrantės ir kalnų ruožus. Važiuodamas grožėjausi ne tik Vaikiki urbanistine panorama, bet ir laukiniais paplūdimiais, atokiais įlankų kaimeliais bei garsiausiomis salos vietomis.
Sustojau garsiojoje Šiaurės Pakrantėje (North Shore), kuri žinoma dėl banglentininkų ir gigantiškų bangų žiemos metu. Čia viskas alsuoja autentiška havajietiška dvasia: nedideli kavos kioskeliai, šviežių vaisių pasirinkimas ir draugiški vietiniai, kurie visada nusišypso pravažiuojantiems.
Vienas įdomiausių potyrių – apsilankymas makadamijų riešutų plantacijoje. Niekada nebuvau matęs, kaip jie auginami – tankūs medžiai su tvirtomis žaliomis kekėmis, iš kurių išlukštenami puikaus skonio riešutai.
Čia turėjau galimybę paragauti pačių įvairiausių jų variacijų: su druska, su aštriaisiais pipirais, su medumi ir net panardintų į šokoladą. Sužinojau ir apie makadamijų aliejaus gamybą bei jo naudą sveikatai ir grožiui. Žinoma, be dovanų namiškiams namo neišvažiavau – tai tikra Havajų vizitinė kortelė. Nors, kita vertus, makadamijų Havajuose auga visur.
Norėjau pajusti tikrąją kelionių laisvę.
Kiekvieną vakarą vėl sugrįždavau į Vaikiki paplūdimį, stebėdavau, kaip saulė lėtai leidžiasi į vandenyną, o dangų nudažo oranžinės ir purpurinės spalvos. Nuo kranto matydavau burlaivius ir banglentininkus, kurie net ir temstant nepaleidžia bangų. Tada galvodavau, kad būtent tokios akimirkos, kai jautiesi visiškai čia ir dabar, kuria tikrą gyvenimo pilnatvę.
Šios savaitės trukmės atostogos buvo tarsi mažytė gyvenimo šventė, priminusi, kokia didelė prabanga yra tiesiog keliauti, pažinti naujas vietas, žmones ir skonį, kurį ilgai jausi net grįžęs namo.
Ar grįšiu į Havajus? Taip! Būtinai.
Šios savaitės trukmės atostogos buvo tarsi mažytė gyvenimo šventė.
O dabar – truputį finansinės statistikos:
- Skrydžio kaina – 653 eurai.
- Nakvynės kaina – 320 eurų už 7 naktis.
- Automobilio ar motociklo nuoma apie 70–100 eurų parai (reikalingas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas, kurį išduoda „Regitra“).
- Visa kita – pagal norus ir galimybes. Kainos tikrai nesikandžioja ir skaniai papietauti ar pavakarieniauti galima už 30–50 eurų.
