Europoje ir visame pasaulyje yra daugybė kitų maršrutų, kuriuose galima pajusti Camino patirtį. Jie taip pat puikiai tinka, jei baigėte garsiąją piligriminę kelionę ir ieškote ilgesnių pėsčiųjų maršrutų.
Štai keletas geriausių alternatyvų „Camino de Santiago“ keliui:
1. Atraskite Ispanijos istoriją keliaudami „Camino Mozarabe“
Jei norite likti Ispanijoje, yra trumpesnių, sunkesnių kelionių, kurias taip pat renkasi krikščionių piligrimai. Mozarabijos kelias, arba „Camino Mozarabe“, yra keletas pėsčiųjų maršrutų, kurie prasideda įvairiose Andalūzijos vietose ir susilieja Meridoje netoli Portugalijos sienos.
Šiais keliais ėjo krikščionys Al Andalūzijos teritorijoje, todėl eidami galite susipažinti su Ispanijos istorija. Kai kurios seniausios atkarpos eina romėnų keliais, o tai suteikia dar vieną galimybę istoriniams atradimams.
Galite išvykti iš Granados arba vykti į šalies gilumą iš Malagos ir Almerijos, o maršrutai gali būti skirtingo ilgio ir sudėtingumo. Iš viso maršrutų ilgis – apie 1500 km iki pat šv. Jokūbo kapo Galisijoje.
2. Rumunijos atsakas į „Camino de Santiago“ – „Via Transilvanica“
Rumunijoje ką tik atidarytas 1400 km ilgio pėsčiųjų maršrutas, kuris driekiasi iš šalies šiaurės į pietus, pakeliui kirsdamas 108 miestus ir kaimus.
Šią idėją prieš 10 metų pirmą kartą sugalvojo 52 metų Alinas Useriu. Jis norėjo sukurti ką nors panašaus į senovinį piligrimų maršrutą „El Santiago“ ar amerikietiškąjį Ramiojo vandenyno keterų taką.
Daugiau nei 10 tūkst. savanorių padėjo įgyvendinti A.Useriu svajonę ir pažymėjo maršrutą per Karpatų kalnus. Praėjus ketveriems metams, užduotis pagaliau baigta ir pėsčiųjų maršrutas ką tik atidarytas.
A.Useriu buvo pirmasis žmogus, ėjęs juo pėsčiomis – jis du mėnesius keliavo nuo Putnos šiaurinėje Rumunijos dalyje iki galutinės „Via Transilvanica“ stotelės Drobeta-Turnu Severino netoli Serbijos sienos.
3. „Via Francigena“ – kelias į Romą per Šveicariją ir Italiją
Dar vienas senovinis piligrimų kelias yra „Via Francigena“. Jis tęsiasi daugiau kaip 1000 kilometrų, o dauguma žmonių pradeda kelionę nuo Didžiosios šv. Bernardo perėjos Šveicarijoje ir eina per ją iki amžinojo miesto – Romos.
Tai vienas seniausių Europoje paskelbtų piligrimų maršrutų, o visas istorinis maršrutas veda piligrimus nuo Kenterberio katedros Anglijoje iki apaštalų Petro ir Pauliaus kapo Šventajame Soste Romoje. Jei norėtumėte nueiti visą šį daugiau kaip 2000 km ilgio maršrutą, užtruktumėte daugiau kaip 90 dienų.
Camino pėsčiųjų kelyje galima apsistoti alberguose ir piligrimų nakvynės namuose, tačiau „Via Francigena“ kelyje jų nėra. Šis maršrutas siūlo kitokią patirtį nei garsusis Camino, bet leidžia pakeliui aplankyti daugybę įdomių miestų.
4. Japonijoje esantys Camino giminingi takai: „Kumano Kodo“ ir „Shikoku Henro“
Jei ieškote kažko tolimesnio, Japonijoje yra du pėsčiųjų takai, susieti su „Camino de Santiago“.
„Kumano Kodo“ – tai 70 km piligriminis kelias, esantis Kili pusiasalyje, vienoje didžiausių Japonijos salų. Jį sudaro keli takai, vedantys į Kumano šventyklą, atsiradusią viduramžiais. Jis kerta kelis pietryčių Japonijos regionus, driekiasi per kalnus ir eina per gražius kaimelius.
Kitas maršrutas, t. y. „Shikoku Henro“, yra Šikoku saloje. Jis yra žiedinis, driekiasi 1200 km, o pakeliui galima aplankyti 88 šventyklas. Yra keturios maršruto atkarpos, atitinkančios keturias salos prefektūras.
Kaip ir „Kumano Kodo“, jo ištakos siekia viduramžius, o pirmą kartą žemėlapį sudarė budistų vienuolis Kukai, dar žinomas kaip Kobo Daishi. Kobo Daishi laikomas svarbia šingoniškojo budizmo figūra ir didžiąją savo gyvenimo dalį praleido skleisdamas šią religijos atšaką visoje Japonijoje.
5. Keliaukite per fjordus ir kalnus Šv. Olavo keliu
Šv. Olavo kelias Norvegijoje – dar vienas senovinis piligriminis maršrutas Europos pėsčiųjų maršrutų sąraše. Yra septyni galimi maršrutai, kuriais keliautojai gali keliauti per kaimo vietoves iki Trondheimo katedros, kurioje, kaip teigiama, palaidotas šv. Olavas.
Keliautojai šiuo maršrutu keliauja nuo 1032 m., o per šimtmečius pakeliui pastatyta daugybė prieglaudų.
Šį maršrutą reikia šiek tiek geriau suplanuoti, nes viešbučiai ir nakvynės vietos išdėstytos didesniais atstumais nei kituose maršrutuose. Taip pat labai svarbu atsižvelgti į tai, kokiu metų laiku vykti, nes jei pradėsite keliauti rugsėjį, gali būti blogas oras ir trumpos dienos. Optimalus sezonas yra gegužės–rugpjūčio mėnesiais.
6. Likijos kelias – pasivaikščiojimui Turkijos pakrante
Šis maršrutas – tai kelių senovinių takų, kuriais vaikščiojo Likijos gyventojai, junginys. Juo keliausite uolėtomis pakrantėmis, šalia lygaus turkio spalvos vandens ir apleistais paplūdimiais.
Likija – tai istorinis Tėkmės pusiasalio, išsikišusio į Viduržemio jūrą pietinėje Turkijos pakrantėje, pavadinimas. Šis 509 km ilgio maršrutas veda per senovės civilizacijos, kadaise valdžiusios šį regioną, liekanas.
Likijos kelyje nakvynės vietos yra toli viena nuo kitos, o kai kurie kaimai yra per toli, kad juos būtų galima pereiti per dieną. Tai reiškia, kad kai kuriose maršruto vietose gali tekti stovyklauti, o einant pėsčiomis su savimi neštis įrangą, kad tai būtų įmanoma.
