Sekite 15min Google
I.Marčiulionytė ragina keliautojus atsakingai vertinti galimas grėsmes ir primena, kad ne visose šalyse pavojai apsiriboja vagystėmis ar stichinėmis nelaimėmis.
„Mano įrašas apie keliones į Iraną kiek netikėtai sulaukė didelio dėmesio. Paskaičiusi diskusijas portaluose ir socialiniuose tinkluose suprantu, kad keliautojams trūksta informacijos apie teikiamas rekomendacijas ir kaip jas skaityti. Gerai, kad jau kai kurie portalai pradėjo aiškinti šalių skirstymą pagal pavojingumą į jas vykti, – savo feisbuko paskyroje rašo I.Marčiulionytė.
– Kaip rengiamos rekomendacijos? Labai atsakingai, siekiant perspėti piliečius apie įmanomus pavojus, kruopščiai renkama informacija. Jos derinamos ir su kitų ES šalių rekomendacijomis.
Mane ypač stebina komentarai apie diplomatus, kurie neva per lėtai padeda.
Visgi turit suprasti, kad pavojų lygis yra labai skirtingas. Viena yra žinoti, kad šalyje pavojinga dėl apiplėšimo, galbūt ir ginkluoto, ar potvynių pavojaus, visiškai kas kita žinoti, kad šalyje gali būti išprovokuotas vien dėl savo pilietybės, tau, pavyzdžiui, gali būti pakišta narkotikų ar išprovokuota avarija, ar muštynės ir viskas gali baigtis ilgais metais kalėjime. Ir šiuo atveju įkliūti gali ir profesorius, ir patyręs keliautojas.
Rengiantys rekomendacijas ypač juodojo sąrašo atveju daug ko atvirai parašyti negali, bet jei jau šalis į tą sąrašą įtraukta, vadinasi, tam yra daug priežasčių ir tikrai kelionėms reikia rinktis kitas šalis.
-
Keliautojui Danui Pankevičiui gidė atskleidė, dėl ko Irane sulaikytos dvi dingusiomis laikomos lietuvės
-
Po Manto Bertulio pasiryžimo keliauti į Iraną – griežta ambasadorės Inos Marčiulionytės reakcija: „Reikia visgi įjungti ir sveiką protą“
-
Išvyko į Iraną ir atsidūrė kalėjime: šnipinėjimu apkaltinto lenkų profesoriaus košmaras truko beveik 15 mėnesių
Mane ypač stebina komentarai apie diplomatus, kurie neva per lėtai padeda, po furšetus vaikšto ir perspėdami bando darbų susimažinti… Pirmiausiai – tą darbą dirbantys konsuliniai pareigūnai į priėmimus vaikšto itin retai, jų keliai dažniausiai veda į kalėjimus, policiją ar net morgus.
Jie jums tiek istorijų apie gelbėjamus tautiečius papasakotų. Gal per mažai apie tai kalbama? O su juodojo sąrašo valstybėmis (nekalbu apie Ukrainą) dažniausiai kontaktų yra itin mažai, jos turi savo tvarkas, dažnai į kontaktus apskritai neina, o tarptautinė teisės viršenybė ten irgi labai abejotina. Tai nematomas, juodas, daug nervų kainuojantis darbas, apie kurį ir kalbėti garsiai negali. Tad nelaimėliams padėti nėra nei paprasta, nei greita. Ir ne tik Lietuvos, daugybės šalių URM analogiškose situacijose.
Tad ir pasvarstykit patys, kuo rizikuojate, pasirinkdami tiesiog aplankyti tokią šalį, nes norite pasidėti papildomą pliusiuką būtent dabar?
Man tikrai sunku suprasti, kodėl negalima palaukti, kol situacija pasikeis, ir šiuo metu rinktis kitas šalis?
Todėl, kad dabar pigiau? Todėl, kad visiems parodysi, kad esu už visus gudresnis? O kaip su moralės, ne pinigų aspektais, jei koks pradedantis kelionių mėgėjas iš įrašų nuspręs, kad patyręs keliautojas tikrai žino, ką daro, tai ir jis gali? Ir jis paklius į kalėjimą ar dar kas blogesnio jam nutiks?
Ir ar tikrai verta po to tokius keliautojus kalbinti laidose ir klausytis, kaip ten iš tikrųjų saugu ir tie biurokratai nesąmones šneka?
Ir visgi jei vieną dieną kas nors nutiks, tada reikės skraidančio kilimo tuoj pat pargabenti nelaimėlius namo ir daug televizijų pagalbos, nes visa biurokratinė sistema nieko neveikia ir už mokesčių mokėtojų pinigus jiems pagalbos tuoj pat nesuteikia.
Jei vieną dieną kas nors nutiks, tada reikės skraidančio kilimo tuoj pat pargabenti nelaimėlius namo.
Kodėl apie tai kalbu? Todėl, kad šalia teisės keliauti ir džiaugtis gyvenimu, turėti hobius, turim prisiminti ir apie atsakomybę. Sau, šeimai, artimiesiems, savo sekėjams ir skaitytojams.
Turim teisę būti valstybės išgelbėti, ji tą ir darys, bet gal geriau elgtis taip, kad tas lėšas ir pastangas būtų galima skirti tiems, kurie ne savo pasirinkimu pakliuvo į bėdą?
Labai visų prašau, gerai pasvarstykit, pasirinkdami kelionės kryptį ir atsakingai pasitikrinkite informaciją.
Ir tai mano paskutinis įrašas šiuo klausimu. Jis nėra apie konkretų asmenį ar atvejį. Tai pasikartojančių atvejų apibendrinimas.“
Primename, kad žinomas turinio kūrėjas Mantas Bertulis pasiryžo keliauti į Iraną. Daugiau skaityti galite čia.
Apie tokį savo sprendimą jis pranešė po to, kai Irane buvo sulaikytos dvi lietuvės.
Vilniaus apskrities policija informavo sulaukusi pareiškimų, kad spalio 7-ąją iš Lietuvos į Turkiją, o iš jos – į Iraną išskrido 1992 metais gimusi Daiva Zakažauskaitė ir 1983 metais gimusi Erika Šlimaitė.
Užsienio reikalų ministerija (URM) antradienį patvirtino, kad sostinės policijos ieškomos dvi Lietuvos pilietės sulaikytos Irane, joms siekiama suteikti konsulinę pagalbą.
„Užsienio reikalų ministerija spalio 26 dieną gavo oficialios informacijos iš Irano apie Lietuvos Respublikos piliečių sulaikymą“, – 15min pateiktame komentare nurodė ministerija.
URM pakartojo rekomendaciją Lietuvos piliečiams nevykti į Iraną, o tiems, kurie šiuo metu yra šioje šalyje, – nedelsiant iš jos išvykti.
Artimieji su turistiniais tikslais išvykusiomis moterimis negali susisiekti nuo spalio 11 dienos – jų mobiliojo ryšio telefonai išjungti, jos neprisijungia prie socialinių tinklų, nepasiekiamos kitais būdais.
Žinomas Lietuvos keliautojas Danas Pankevičius 15min sakė, kad jam pavyko susisiekti su lietuves lydėjusia iraniete gide.
„Gidė mini, kad merginos sulaikytos dėl jų pačių veiksmų bei elgesio keliaujant po šalį. Visą situaciją tiria atitinkamos Irano institucijos ir policija. Sulaikymo metu tiek gidė, tiek dvi lietuvės buvo laikomos kartu – viešbutyje. Su jomis buvo gerai elgiamasi, buvo saugu, niekas sveikata nesiskundė. Jos visos trys kartu gaminosi maistą, žaidė žaidimus, stengėsi palaikyti gerą atmosferą, – tuo, ką pavyko sužinoti, dalijosi D.Pankevičius.
– Buvo vykdomos tiek lietuvių, tiek gidės apklausos. O po trijų dienų gidę nuo lietuvių merginų atskyrė. Ji teigia, kad daugiau nieko apie jas nežino, niekas jos neinformuoja.“
„Mano visiškai asmenine nuomone, situacija galėjo būti tokia – kažkoks nelabai tinkamas elgesys Irane, na, kad ir skarelės nedėvėjimas, nes tikrai žinau, kad jau bent kai kuriuose kelionės etapuose jos nebuvo dėvimos. Toks dalykas Irane yra neleistinas. Iškart galėjo pritraukti dorovės policijos dėmesį, galėjo ir patys šalies gyventojai pranešti dorovės policijai, – pasakojo D.Pankevičius.
Kiekvienoje šalyje privaloma išsiaiškinti, kas leidžiama toje šalyje, o kas ne.
– O paskui viskas galėjo pradėti rutuliotis nelabai gera kryptimi. Po pirminio asmens patikrinimo sužinojo apie buvusias darbines veiklas ir t. t. Šiais laikais apie žmogų surinkti visą informaciją galima per kelias sekundes.
Labai linkiu merginoms vidinės stiprybės ir kuo greičiau grįžti namo.“
Keliautojams D.Pankevičius patarė: „Kiekvienoje šalyje privaloma išsiaiškinti, kas leidžiama toje šalyje, o kas ne. Kaip elgtis keliaujant, kad nebūtų bėdų.“
