Atvykėliams – tarpukario rūbai
Bene jauniausias gidas Lietuvoje – 16-metis Matas Kazlauskas – jau dabar dalyvauja archeologinėse ekspedicijose Lietuvoje, istorikų nuotykius stebi TV dokumentiniuose serialuose, o savaitgaliais atvykėlių grupes vedžioja po Darsūniškio apylinkes, kur pasakoja ir rodo, kuo turtingas jo gimtasis kraštas.
Kiekvieną apsilankymą jis nori padaryti neįprastu ir mikliai pasigauna idėją, kad atvykėlius būtų galima perrengti, pvz., tarpukario partizanų drabužiais, o galbūt ir inscenizuoti kokį nors mūšį tarp bolševikų ir Tėvynės sergėtojų.
Tarpukario kovų rekonstrukcijoms sąlygos palankios – nerami geopolitinė situacija, augantis jaunų žmonių patriotiškumas bei susidomėjimas Šaulių sąjungos veikla.
Pasakoja ir rodo, kuo turtingas jo gimtasis kraštas.
Kur kas jaunesnę tikslinę auditoriją – pradinių ir progimnazijų klasių pyplius – vilioja Barstukų takas Dovainonyse.
Šio tako idėjos autorė – Vaida Kirelytė-Gagė, jų istorijas ir dainelę kūrė Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė, o pačius barstukus, jų grafiką, animacijas kūrė grafikos dizainerė ir iliustruotoja Laimutė Varkalaitė.
Taką galima rasti ant Kauno marių skardžio, šalia Mergakalnio. Kiekviena iš Barstukų stotelių atgyja dainomis, pasakojimais, legendomis.
Laimėtojams – žąslai
Per sportinę veiklą pažinti Žaslius kviečia Žaslių krašto jaunimo bendruomenės pirmininkas Mantvydas Lazauskas.
Vilniaus Šeškinės standartiniame daugiabutyje nuolat gyvenantis, o savaitgaliais pas tėvus grįžtantis Mantvydas su kolegomis per metus suorganizuoja 8 renginius. O tai ir įvairios bėgimo varžybos ar mini komandinis žaslietiškas triatlonas, kai dalyviai bėga, plaukia baidare bei važiuoja dviračiu.
Į įvairias bėgimo varžybas suguža apie 400 atvykėlių iš visos Lietuvos. Per varžybų įkarštį atgyja visas miestelis – plačiai atlapojami žydiškų namų langai bei durys. Garbaus amžiaus senjorams tai nekasdienė pramoga, prilygstanti tik 1972 metais būtent čia filmuotam „Tadui Blindai“.
Mantvydas šypteli, kad per daugybę metų šiek tiek besidrovėdami išjudėjo ir patys žasliečiai – į trasas išsirengiantys su anūkais ar vaikais. O tai gan neįprastas reiškinys truputį konservatyvioje bendruomenėje.
Organizatoriai juokauja, kad aktyviausius dalyvius būtų galima apdovanoti žąslais – neatsiejamu žydiško miestelio atributu. „Visas pasaulis laikosi ant idėjų, todėl ir bandome organizuoti daug renginių“, – tarsteli Mantvydas.
„Man yra gera kurti šventę“, – Mantvydo mintims pritaria Justinas Dekas, asociacijos „Aplink Žaslius“ pirmininkas.
Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos (TVIC) vadovai mini ir kitas paslaptis, lėmusias turistų gausą – o tai ir atviri turistiniai autobusai, improvizuotos ekskursijos, mažoji architektūra, galimybė vaikams Brazauskų namuose pamatyti seną „kompiuterį“, kuriuo rašant nebuvo galima padaryti klaidos, bei be perstojo pūškuojantis „Linksmasis garvežys“.
Būtent Kaišiadorių geležinkelio stotyje įkurtame „Linksmojo garvežio“ edukacinėje erdvėje vaikai paliekami pažinti pasaulį, o tėvai išsirengia į pusdienio ekskursiją po Kaišiadoris, pasiekia ir Žiežmarius.
Visas šis turistų antplūdis įsuka ir Kaišiadorių ekonomiką – atsidariusios kavinės ar restoranai veikia iki sekmadienio popietės ar vakaro.
Daugiau pramogų
„Hoperfy“ aplikacijos įkūrėjas Tadas Kertenis kaišiadoriškiams siūlo svajoti dar plačiau ir išradingiau – o tai lenktynės su kliūtimis apsikabinus vištą ar gaidį, aukštalipių varžybos uždegant Kalėdines žvaigždes. Kita vertus, daug Kauno jaunimo tuokiasi būtent Žaslių bažnyčioje, jie norėtų į miestelį prie trijų ežerų sugrįžti ir dažniau, tačiau tam reikia baro ar kebabinės bei tinkamos erdvės kad ir roko grupių pasirodymui.
„Kelionių laiko“ viena iš vadovių – Eglė Blažaitytė – kaišiadoriškiams siūlo pasižvalgyti po Latviją – ten kiekvienas regionas vilioja atvykti sūrio ar česnakų degustacijomis.
„Sraigių ir sūrių kaišiadoriškiai turi – belieka tai sujungti į bendrą programą“, – sako Eglė, kurios teigimu, Žaslių ar Žiežmarių istorija visomis išgalėmis turėtų nugulti videoformatu, nes tai itin paveiku.
