42 metų Lowri Denman iš Kardifo (Jungtinė Karalystė) 2007 m., būdama maždaug 25-erių, su drauge išvyko į dviejų mėnesių kelionę po Indiją. Ji apkeliavo šalį, įsimylėjo jos kultūrą ir džiaugėsi, kad neužsikrėtė vadinamuoju „Delhi belly“ – keliautojų viduriavimo ir virškinimo sutrikimų sindromu, kurį sukelia bakterijos ar virusai, prie kurių organizmas nėra pripratęs.
Tačiau praėjus ketveriems metams po kelionės ji pasakojo, kad nuėjusi į tualetą su išmatomis pašalino maždaug metro ilgio kaspinuotį. Ji nejautė jokių simptomų ar kitų požymių, rodančių, kad kažkas negerai, todėl po apsilankymo pas gydytoją buvo įsitikinusi, kad blogiausia jau praeityje, ir toliau gyveno įprastą gyvenimą.
Ji nejautė jokių simptomų ar kitų požymių, rodančių, kad kažkas negerai.
Vėliau Lowri Denman sakė pradėjusi kentėti nuo „labai stiprių galvos skausmų“, kurių anksčiau niekada nebuvo patyrusi. O 2011 metais ją ištiko toninis-kloninis priepuolis (dar vadinamas didžiuoju epilepsijos priepuoliu). Pasak National Health Service, tokiam priepuoliui būdingas kūno sustingimas, sąmonės netekimas ir nevalingi trūkčiojantys judesiai.
Ji nedelsdama kreipėsi į medikus. Po trijų mėnesių laukimo, kol buvo atliktas galvos smegenų tyrimas, Lowri Denman sužinojo, kad serga neurocisticerkoze – parazitine smegenų infekcija, kurią sukelia kiaulinio kaspinuočio lervos.
