Kazimiero arba Kaziuko mugė tradiciškai siejama su Vilniumi. Lietuvos sostinėje paprastai ji rengiama kasmet kovo pirmąjį savaitgalį, t. y. arčiausią kovo 4-ąją, kada minima šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo, diena.
Bėgant metams tokios pavasarinės mugės pradėtos rengti ne tik Vilniuje, bet ir kituose šalies miestuose. Tiesa, juose Kaziuko arba Kazimiero mugės vyksta prieš arba po Viliaus Kaziuko mugės. Pvz., Telšiuose ir Šiauliuose „Kaziukas“ jau šurmuliavo praėjusį savaitgalį. O Kaune vyks kovo 13–15 d.
Augant lietuvių diasporos bendruomenės visame pasaulyje, ypač JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje, čia taip pat pradėtos organizuoti „Kaziuko muges“ – jose parduodami tautodailės gaminiai, kepami tradiciniai lietuviški skanėstai, vyksta koncertai ir šokiai.
Tai – puikus pavyzdys, kaip tradicija „keliauja“ kartu su emigracija, leidžiant lietuviams užsienyje išlaikyti kultūrinę tapatybę.
Portalas 15min kviečia susipažinti su 9 įdomiais faktais apie Kaziuko mugės kilmę ir istoriją.
1. Kaziuko mugė tokį vardą gavo nuo svarbiausio Lietuvos šventojo karalaičio Kazimiero. Jis mirė 1484 m. kovo 4 d., yra palaidotas Vilniuje. Šv. Kazimiero diena minima būtent kovo 4 d.
2. Šventuoju Kazimieras buvo paskelbtas 1602 m., o Lietuvos globėju – 1636 m. Per šv. Kazimiero atminimo dieną Katedroje kasmet ėmė vykti atlaidai, į kuriuos iš Vilniaus ir jo apylinkių suplaukdavo minios žmonių.
3. Atvykus į miestą ir dalyvavus atlaiduose, tai jiems būdavo patogi proga ir įsigyti reikalingų dalykų. Todėl būtent šią dieną valdovas dažnai suteikdavo pirkliams privilegiją prekiauti savo gaminiais. Yra žinoma, kad jau XVII–XVIII a. šv. Kazimierui skirtų atlaidų dalimi buvo ir prekyba.
4. Tai, kad būtent Kaziuko mugė tapo labai populiaria, lėmė ir palanki jos data. Kadangi netrukus po Kaziuko mugės ateidavo pavasaris ir sėja, daug kas mugėje stengėsi tiek parduoti, tiek įsigyti reikalingų namų apyvokos dirbinių ir ūkyje reikalingų dalykų. Pamažu mugė tapo pagrindine pavasario sezono muge.
5. Kaziuko mugė ypač išpopuliarėjo XIX a., kai kilo susidomėjimas valstietiškąja kultūra. Į šią mugę suvažiuodavo prekiauti valstiečiai iš Vilniaus apylinkių, kiekvienas su savo dirbiniais. Autentiška etnografija domino ir Vilniaus gyventojus – mugėje jie galėjo išvysti naujų veidų, įsigyti daiktų ir rakandų, kurių negalėdavo įsigyti įprastą dieną Vilniuje. Mugė tapo ne tik ekonominiu, bet ir kultūriniu reiškiniu.
6. Būtent dėl šv. Kazimiero įtakos mugė vykdavo netoli Katedros aikštės, kur šv. Kazimiero palaikai buvo perkelti dar 1636 m. XX a. pradžioje ji buvo iškeldinta į Lukiškių aikštę, o sovietmečiu – į Kalvarijų turgavietę ir gerokai apnyko. Atkūrus Nepriklausomybę, ji grįžo į Vilniaus centrą.
7. Nors į medinius šaukštus modernūs vilniečiai dabar dažnai žiūri pašaipiai, prekyba jais Kaziuko mugėje turi daug gilesnes tradicijas negu prekyba daugeliu kitų daiktų. Neabejotina, kad prekyba šaukštais ir kitais namų apyvokos daiktais, išdrožtais iš medžio, Kaziuko mugės metu vyksta nuo pat jos ištakų.
8. Anksčiau per šv. Kazimiero dieną vykdavo ne tik mugė, bet ir didžiulės procesijos, kuriose dalyvaudavo cechų atstovai su savo vėliavomis. Jos tapdavo viso Vilniaus švente.
9. Kaziuko mugės laikotarpis turėjo ir savo mitų. Senovės lietuviai tikėjo, kad per švento Kazimiero dieną nuo stogo tirpstančio sniego prilašės tiek, kad iš balos galės atsigerti vieversys. Tai įprasmindavo artėjantį pavasarį.
Straipsnis pirmą kartą publikuotas 2018 m., parengtas remiantis 2017 m. 15min publikuotu interviu apie Kaziuko mugės tradicijas su VDU doc. dr. Arūnu Vaicekausku. Visą interviu rasite čia.
Kviečiame ir pažaisti bei paspėlioti, ar gerai pažįstate Lietuvos Kazimierus ir Kazius.
