O didžiausias nusivylimas spontaniškų keliautojų laukia, kai tenka grįžti nepamačius išsvajotų vietų. Keliones į tolimąją Aziją organizuojanti „Kabukio kelionių“ įkūrėja Kamilė Aleliūnienė dalinasi patarimais, kurie gali išgelbėti visą kelionę, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Nesvarbu, keliaujate su organizatoriumi, ar patys planuojate kelionę – apsisprendę per vėlai beveik garantuotai prarasite pinigų. Galite sumokėti šimtais eurų brangiau, skristi su nepatogiais jungiamaisiais skrydžiais ir turėti begalę kitų nepatogumų“, – įspėja K.Aleliūnienė.
Ji pabrėžia, kad planuojant tolimas keliones reikėtų laikytis visiškai kitokių principų, nei vykstant, pavyzdžiui, į Italiją. Tolimoji Azija nėra kryptis, kurią verta palikti paskutinei minutei.
„Vykstant į Aziją geriausia pagrindinius kelionės pagrindus pabaigti organizuotiprieš pusę metų. Pavyzdžiui, Japonija dabar yra pačiose aukštumose. Ši šalis tokia paklausi, kad vos paskelbiamos rezervacijos arba atsiranda geresni skrydžių bilietai, viskas iššluojama kaip į Lady Gagos koncertą“, – sako Kamilė.
Vienos savaitės delsimas gali kainuoti šimtus eurų
Vėlavimas ypač skaudžiai pasijaučia skrydžių kainose. Į Tolimąją Aziją iš Lietuvos nėra tiesioginių skrydžių, o bilietų kainos greitai kinta. Net kelionių organizatorius, pasak K.Aleliūnienės, negali jų „užšaldyti“ pusmečiui.
„Į tolimas keliones niekas neturi savo lėktuvų, todėl visi skrydžiai yra tokie: kokia diena, tokia ir kaina. Pavyzdžiui, skrydžių kainos buvo 1100–1200 eurų žmogui. Tai buvo patogūs skrydžiai pirmyn ir atgal, ne per ilgi, su patogiu persėdimu, geromis avialinijomis. Bet kadangi labai susivėlinome, kai kuriems keliautojams kaina pakilo net iki 1800 eurų“, – pasakoja ekspertė.
Tokiais atvejais tenka ieškoti alternatyvų: papildomų persėdimų, skrydžių atskirai nuo grupės, kitų maršruto sprendimų. Jei pavyksta sumažinti kainą, dažnai nukenčia kelionės patogumas ir žmonių ramybė.
„Tąkart vėlai keliauti apsisprendęs žmogus skrido su papildomu persėdimu, atskirai nuo grupės. Kaina buvo gera, bet nukentėjo patogumas. Neramu buvo ir kitiems keliautojams – ar neteks laukti, ar nebus nukeltas skrydis. Tai yra papildomas stresas visiems“, – sako pašnekovė.
Kompromisai dėl viešbučių ir prarastas laikas
Kelionę planuojant per vėlai, siaurėja ir viešbučių pasirinkimas. Tai ypač aktualu populiariausiais sezonais, pavyzdžiui, pavasarį, kai Japonijoje ir Pietų Korėjoje žydi sakuros.
„Yra vadinamasis high season, pats paklausiausias laikas. Japonijoje ir Korėjoje tai yra pavasaris, kai žydi sakuros. Tuomet kiekviena diena svarbi, nes skrydžiai ir viešbučiai be proto paklausūs. Kuo mažiau laiko lieka iki norimos datos, tuo viskas brangiau“, – sako K.Aleliūnienė.
Jei norima sutilpti į mažesnę kainą, keliautojams lieka viešbučiai, esantys toliau nuo lankytinų objektų, prastesnės kokybės. Tuomet kelionėje prireikia papildomo laiko transportui, mažiau jo lieka pramogoms ir patirtims.
„Išsibalansuoja visa logistika. Nukenčia laisvas laikas, kurį žmonės norėtų praleisti ramiai vakarieniaudami ar apsipirkdami“, – sako kelionių organizatorė.
Ji primena, kad daugumoje šalių atstumai didesni nei Lietuvoje, tad prastoje vietoje esantis viešbutis gali kaip reikiant sugadinti visą patirtį.
„Norėjai pamatyti šventyklą, bet didesnę dalį dienos praleidai važiuodamas traukiniu pirmyn ir atgal – tai labai nuvilia. Tuomet žmonės vaikšto surūgę ir pavargę. O juk tolimoje šalyje kartais apsilankome tik kartą gyvenime. Planavimas padėtų išgelbėti unikalią patirtį“, – pataria ji.
Patirtys, kurios vėluojantiems nebeatsiveria
Vienas svarbiausių skirtumų tarp Europos ir Tolimosios Azijos kelionių – rezervacijų kultūra. Pasak K.Aleliūnienės, Japonijoje ir Pietų Korėjoje daug kas veikia pagal griežtas taisykles: jei reikėjo rezervuotis prieš kelis mėnesius, atvykus prie durų susitarti greičiausiai nepavyks.
„Yra buvęs ne vienas atvejis, kai žmonės nuvažiuoja į norimą objektą, nes taip nusprendė ryte: atsikėlė ir nuvažiavo. O ten paaiškėja, kad reikėjo rezervuotis prieš tris mėnesius. Japonijoje ir Korėjoje tu niekaip nesusitarsi, niekaip nepraslysi. Yra taisyklės, ir viskas“, – pasakoja ji.
Tarp patirčių, kurioms reikia pasiruošti iš anksto, Kamilė mini sumo imtynes Japonijoje, kormoranų žvejybos stebėjimą ir nakvynę budistų vienuolyne Pietų Korėjoje. Tokios patirtys lieka keliautojų atmintyje visą gyvenimą, tačiau užtenka pavėluoti savaitę ir teks grįžti be jų.
„Sunkiausia yra gauti bilietus į sumo imtynes Japonijoje. Turbūt panašiai kaip pas mus patekti į kokį Europoje vykstantį krepšinio turnyrą ar futbolo čempionatą. Bilietus reikia gauti iš anksto, reikia tiksliai žinoti, kiek bus žmonių. Tokių patirčių kiekvienoje šalyje yra daugybė. Tik Lietuvoje mes pratę, kad niekur nėra eilių ir viskas vyksta greitai“, – pasakoja ji.
„Korėjoje labai sudėtinga su mūsų nuostabia pramoga – nakvyne vienuolyne. Apsilankymą ten reikia rezervuoti anksti, nes žmonių skaičius yra labai ribojamas. Be to, paskutinės minutės kreipimasis, skubinimasis, prašymai gali būti palaikyti nepagarba. Tad pavėlavę tikrai nieko nepešite“, – sako K.Aleliūnienė.
Biudžete verta numatyti dar 10–20 procentų
Svarbi kelionės dalis – išlaidų planavimas. Planuodami kelionę žmonės dažnai suskaičiuoja skrydžius, viešbučius, maistą ir pagrindines pramogas. Tačiau tolimose kelionėse atsiranda ir papildomų išlaidų, apie kurias iš anksto nepagalvojama.
„Aš visada sakau: prie viso to, ką susiskaičiuojate, dar pridėkite kokius 10–20 procentų neplanuotoms išlaidoms. Tada jau bus gerai“, – sako K.Aleliūnienė.
Viena iš tokių išlaidų – lauktuvės. Keliautojai neretai išvyksta manydami, kad daug nepirks, tačiau nuvykę pakeičia nuomonę.
„Kiek kartų esu girdėjusi: oi, nėra ten ką pirkti. Tačiau nuvykus į Aziją, norisi visko, nes ten viskas kitaip, įdomiau, nematyta ir tikrai nebrangu. Žmogus planavo grįžti namo su saldainiais lauktuvėms, o paskui, klausykit, reikia ieškoti, kaip nusipirkti antrą lagaminą arba išsiųsti siuntą į Lietuvą“, – juokiasi ji.
Korėjoje ypač vilioja kosmetika ir grožio procedūros, Taivane – masažai, Japonijoje – įvairūs suvenyrai, skanėstai, arbata, patogūs daiktai namams. Prisideda ir praktiškos išlaidos: bagažo saugyklos, lagaminų pervežimas, vietinis transportas.
„Žmonės nepagalvoja apie bagažo saugyklas. Juk su lagaminu, kurį prikrovei kosmetikos, visą dieną nesitampysi. Jį kažkur palieki arba užsisakai, kad jį pergabentų transporto tarnybos. Tai jau papildomos išlaidos“, – sako pašnekovė.
Kelionės laukimas irgi yra kelionės dalis
K.Aleliūnienė pabrėžia, kad ankstyvas planavimas leidžia ne tik sutaupyti ar išvengti streso, bet ir praturtina pačią kelionės patirtį. Likus keliems mėnesiams galima domėtis šalimi, žiūrėti filmus, skaityti knygas, ruoštis fiziškai ir praktiškai.
„Kelionė prasideda ne tada, kai susitinkame Vilniaus oro uoste. Kelionė prasideda tada, kai pasakai, kad keliauji. Ir ji tęsiasi visą tą laikotarpį“, – sako ji.
Kamilė savo keliautojams gerokai iki išvykimo siunčia informaciją apie etiketą, filmų rekomendacijas, praktinius patarimus. Taip žmonės pradeda gyventi kelione dar būdami namuose. Tą patį gali padaryti ir savarankiškai keliaujantys.
„Jie visą tą laiką jau gali gyventi ta kelione, o tai praturtina jų patyrimą ten nuvykus. Jiems nebėra didelės nuostabos dėl kokių nors smulkmenų, todėl gali susikoncentruoti į tikrai svarbius dalykus“, – sako K.Aleliūnienė.
Pasak Kamilės, laukimo džiaugsmas dažnai nuvertinamas, nors jis yra svarbi kelionės dalis. „Jeigu susiplanavai ir tuoj pat išvažiavai, turbūt praradai didelę dalį viso smagumo“, – sako ji.
Verta pasiruošti ne tik finansiškai, bet ir fiziškai
Tolimos kelionės reikalauja ne tik pinigų ir laiko, bet ir fizinės ištvermės. Skrydžiai su persėdimais, pasak K.Aleliūnienės, gali trukti apie 18 valandų, o vietoje laukia ilgi pasivaikščiojimai, įkalnės, laiptai, šventyklos kalnuose.
„Fizinis pasiruošimas irgi yra labai svarbus. Turėjau ne vieną vyresnio amžiaus keliautoją, kuris iki kelionės kasdien mankštinosi, sportavo, vaikščiojo ir dėl to puikiai praėjo visą kelionę. Taigi tolimos kelionės drąsiai įveikiamos net senjorams, jei ruošiamasi iš anksto“, – pasakoja ji.
Pasak pašnekovės, dažnai keliautojai mano, kad šalyje gerai išvystyta transporto sistema reiškia, jog nereikės daug judėti. Tačiau tai nėra tiesa.
„Nepaisant to, kad transporto sistema gerai išvystyta, šalyje gali būti įkalnių, neprivažiuojamų objektų. Norint aplankyti kokią gerą, įdomią vietą arba UNESCO priklausančią šventyklą, dažnai reikia ilgai kopti laiptais. Ten jau niekas neužskraidins“, – primena pašnekovė.
Ji ragina keliautojus iš anksto pagalvoti ir apie avalynę, aprangą. Nereikėtų galvoti, kad nepatogius batus pakeisi kelionėje nusipirktais naujais. Tokie skubūs ir būtini pirkiniai gali apsunkinti dieną tiek tam žmogui, tiek bendrakeleiviams.
Ką nuspręsti šiandien, jei norite keliauti po pusmečio?
Norint keliauti į Tolimąją Aziją po pusmečio, pirmiausia, pasak K.Aleliūnienės, reikia atsakyti į kelis paprastus klausimus: kiek turite atostogų, ar fiziškai pakelsite kelionę, kokį biudžetą galite skirti, ar norite planuoti patys, ar kreiptis į specialistą.
„Į Tolimąją Aziją savaitei skristi dažniausiai neverta, nebent tai komandiruotė. Vien skrydžiams susivalgo mažiausiai dvi dienos. Reikia bent dviejų savaičių, kad kelionė turėtų prasmę“, – sako ji.
Tuomet reikėtų apsispręsti dėl pradinio ir galinio miesto, įsigyti skrydžius ir tik tada dėlioti maršruto vidurį: miestus, nakvynes, pramogas, šventes, renginius, svarbiausias rezervacijas.
Kelionių organizatorė sako, kad kelionę į Aziją įmanoma susiplanuoti ir savarankiškai. Tačiau tam reikia laiko, pastangų ir gebėjimo gilintis. O visiškas spontaniškumas, pasak jos, tokioje kelionėje gali atnešti daugiau problemų nei tikro džiaugsmo.
„Spontaniškumas turi būti protingas. Nereikia susiplanuoti kiekvienos valandos, kai keliauji savarankiškai, bet esminiai dalykai turi būti aiškūs: miestai, nakvynės, kur vykti. O jau tame mieste gali spontaniškai pasivaikščioti, paragauti ir apsipirkti“, – sako pašnekovė.
Pasak jos, laiku pradėjus planuoti kelionę, chaosas virsta maloniu nuotykiu. „Kartais gerą patirtį nuo blogos skiria tik šiek tiek laiko“, – sako kelionių organizatorė.



