Tiems, kas nori pajusti, pamatyti kiek kitokį gyvenimą iš arti siūlau aplankyti dar turistų nesugadintą, bet itin sparčiai populiarėjančią Gruziją. Nerašysiu, nesiūlysiu ir nepatarinėsiu, ką verta pamatyti atvykus į šią šalį, čia jau kiekvienam savo, o ir pasakojimų bei įspūdžių pilnas internetas.
Anot liaudies legendos, kai Dievas tautoms dalijo žemes, gruzinai pavėlavo, nes puotavo. Atėję pas Dievą išgirdo, kad nebeliko laisvos žemės. Gruzinai pasiteisino, kad gėrė Jo garbei, ir pakvietė Dievą į puotą. Dievas puikiai praleido laiką ir nusprendė jiems atiduoti žemę, kurią buvo pasilikęs sau. Ir išties, Gruzija – dieviška šalis!
Čia, vienu metu mes galime sutikti visus keturis metų laikus. Šioje nuostabios gamtos apsuptyje ryte gali gėrėtis snieguotomis viršukalnėmis, o vakare jau ilsėtis prie jūros ragaudamas kokteilį iš čia užaugintų apelsinų. Nuostabi gamta priverčia aikčioti net ir visko mačiusius.
Kontrastingoje Gruzijoje skurdas pinasi su prabanga. Gatvės sausakimšos, prabangūs automobiliai ir visureigiai, su jais keliuose lenktyniauja žiguliukai, o tarp jų vaikšto ne tik žmonės, bet ir karvės, ožkos, avys ir netgi kiaulės. Didžiuosiuose miestuose šalia didžiulių prabangių naujų architektūrinių šedevrų stūkso seni aptriušę namukai, mėtosi kalnai šiukšlių ir bastosi alkani šunys.
Moderniausias šios šalies miestas Batumis pretenduoja tapti nauju Las Vegasu. Šviesomis pulsuojantis kurortas siūlo pasimėgauti Juodosios jūros malonumais. Čia prabangos ištroškę keliautojai ras prašmatniausius viešbučius, įvairių pramogų, ištaigingų restoranų bei galės mėgautis ramiu poilsiu.
Adrenalino mėgėjams Gruzija siūlo, ekstremalų plaukimą baidarėmis srauniomis kalnų upėmis ar pasilaipiojimą uolomis bei tarpekliais. Žiemą slidinėjimo kurortai kviečia pasimėgauti slidinėjimo malonumu, kuriuose netrūksta ne tik sniego, bet ir kaukazietiškos egzotikos.
Ir šioje šalyje nereikėtų stebėtis, kai svečių namuose tave apgyvendins kambaryje be lango, o šeimininkė į visus patiekalus pridės kažkokio prieskonio, nuo kurio visas maistas pasidaro tikrai neskanus.
Klampojant po purvą per lietų kalnų takeliais miela bobutė pakvies užsukti kavos, o pasiteiravus vietinio gyventojo adreso, kur galima pernakvoti jis ne tik pasiūlys miegoti pas jį, bet pavaišins vakariene, neprašydamas jokio atlygio.
Ir galėsi džiaugtis, kad kai tavęs paklaus iš kur tu, galėsi drąsiai, sakyti, kad iš Lietuvos. Tuomet turi didžiuotis, kad esi lietuvis, nes gruzinai žino, kas yra Lietuva ir kur ji yra. Nerašyta tautų draugystė, kurią gali pajusti ten būdamas iš tikrųjų egzistuoja.
Nereikia purkštaut, jei stovi prie pėsčiųjų perėjos jau pusvalandį ir niekas tavęs nepraleidžia, Gruzijoje vairavimo kultūros paprasčiausiai nėra.
Ir neturėtum stebėtis matydamas besižegnojančius vietinius gyventojus pravažiavus kiekvieną cerkvę. Religija pas juos itin svarbi jų gyvenimo dalis.
Ir nereikia pamiršti, kad šalis yra iškentėjusi daugybę karų, turi be galo ilgą ir įdomią istoriją, kurią mums pasakoja miestai ir kaimeliai, cerkvės ir monumentai, žmonės ir jų kultūra.
Kiekvienas savaip įsivaizduojam bei jaučiam egzotiką. Aš ją radau Gruzijoje. Sunku nupasakoti gamtos grožį, tautos dvasingumą ir svetingumą, kultūros išskirtinumą. Būtina ten nuvykti patiems, kad suprastumėte, jog ši kontrastų kupina šalis abejingų nepalieka.
Konkurso prizą įsteigė: kelioniuakademija.lt
