Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Sakoma, kad Kreivėnų apylinkės vėjuotumu nenusileidžia pajūriui, todėl nenuostabu, kad krašto gyventojai savo reikmėms vėją kinkė ir seniau.
Lankymosi metu supratau, kad kalbos apie vietovės vėjų stiprumą – ne iš piršto laužtos, tačiau kepurę pagauti pavyko.
Būtent dėl šios priežasties, tarp didžiulių vėjo jėgainių, Kreivėnų kalvelė išsaugojo tai, ko, manau, nerastume niekur kitur Lietuvoje. Čia ramybės nuo ardančių gūsių laukia vienintelio šalyje išlikusio kepurinio plytinio vėjo malūno su pravažiuojamu pusrūsiu griuvėsiai.
Senais laikais toks malūno architektūrinis sprendimas turėjo paspartinti malimo darbus. Grūdų su maišais nereikėdavo tempti iš lauko, malūnan buvo galima patogiai įdardėti su visu vežimu, o išvažiuoti – jau su miltais.
Kadaise Kreivėnų malūnas atrodė tartum kaimo dangoraižis – pavyko įžiūrėti net 5 malūno aukštus skyrusių perdangų angų žymes.
Nors vėjiniais malūnais garsėja Šiaurės Lietuva, malūno su pravažiuojamu pusrūsiu ten nerastume.
Mano subjektyvia nuomone, Kreivėnų vėjo malūnas ypatingas ne tik savo išskirtine architektūra, bet tuo pat metu tai yra ir patys įspūdingiausi iki šiol man matyti tokio pobūdžio statinio griuvėsiai mūsų šalyje.
Apmaudu, kad šis architektūros bei technikos paminklas savo raudonas plytas vis sparčiau grąžina žemei.
Tikriausiai išsvajotuose riterio Don Kichoto fantazijose Kreivėnų milžinas jau būtų nugalėtas...
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
