Pakeri Astravo rūmai
Didžiausia nuobodybė – plentu važiuoti nuo kokio Rokiškio tiesiai iki Šventosios. Prisikvėpuosite anglies dvideginio ir matysite neišsenkamus rapsų plotus.
Biržuose net šaltą vidurvasario dieną pakeri ilgiausias pėsčiųjų tiltas per Širvėnos ežerą ir Astravo dvaro ansamblis. Magiškos galios suteikia ir nepakartojami gėlynai bei dvaro parkas, kuriuose persipina grafų Tiškevičių dvarams būdinga saikingai ištaiginga, lengvumu ir estetika alsuojanti stilistika.
Žiūronai – būtinas atributas lankant Astravą ir jo apylinkes: Širvėnos pakrantės meldynuose slapukauja ausuotieji kragai, laukiai, gulbių šeimynos, didieji baubliai, baltieji garniai ir gausybė smulkiųjų giesmininkų.
O štai vingiuojant pro Latviją, atsiremi lyg iš atvirukų perkeltus Jelgavos rūmus, kuriuose dabar įsikūręs ir muziejus, ir Latvijos žemės ūkio akademija. Kad tai kadaise buvusios Lietuvos žemės ūkio akademijos atitikmuo Latvijoje, išduoda koks šimtas išpuoselėtų rožių krūmų, kuriais apsodinti įėjimai į pagrindinius rūmus.
Kaimeliai ir žuvys
O štai Latvijos pajūris palieka dviprasmišką įspūdį. Nuo Jūrmalos riedant Kolkos iškyšulio link, bet kurio kaimelio pakraštyje ant pakelės stendų išpiešta šimtai žuvų su prierašu „Ryba“.
Nors žuvies pasiūla ir didelė, visgi mums smarkiai pripipirinta skumbrė ir lašišos niekaip nepriminė Rygos įlankos laimikio – pusės delno ešeriokių. O pardavėjos – garsiakalbės rusės – labiau atpurtė nei masino pirkti latviškas gėrybes.
Būtent rusiškai paplūdimio smėlyje dalykinius Maskvos reikalus aptarinėjo ir poilsiautojai.
Rusų kalba, lyg koks prakeiksmas, lydėjo ir svečių namuose nedideliame kaimelyje ant Rygos įlankos kranto. Būtent rusiškai paplūdimio smėlyje dalykinius Maskvos reikalus aptarinėjo ir poilsiautojai.
Ar norėtųsi tokios draugijos savaitę – tikrai ne. 1:0 Lietuvos naudai.
2 įvartis į broliukų latvių vartus krenta už netikrą jūrą – įlanką. Ji nei banguoja, nei saulė gražiai nusileidžia, o pagaliau ir nesukuria magiškos jūrinės traukos.
Gal kiek atperka tik kiek neįprastas vaizdas mūsų akims – skoningos vietinių vilos ir nedidukai vasarnamiai kopose, vos 100 m nuo pakrantės.
Išpuoselėtos sodybos
Paguodos latvių įvartis lietuviams – už išpuoselėtas vokiško stiliaus sodybas, į kurias veda bordo spalvos kelio ženklai nuo transporto magistralių trasų. Daugelis šių sodybų nesubjaurotos sovietinio ar europinio statybų kičo.
Kai kuriose iš jų galima įsigyti česnakais ar medumi pagardintų sūrių, sodo bei daržo gėrybių. Atlapaširdiškas latvių paslaugumas nepalieka abejingų.
Kelionių aplikacijos „Hoperty“ įkūrėjas Tadas Kertenis siūlo būti pakantesniems: „Tikrai ne tautos bėda, kad aptarnaujantis personalas yra rusai, tačiau jų kaimo turizmo sodybos, edukacijos yra ne tokios primityvios kaip lietuvių. Jie galbūt net kiek verslesni nei lietuviai, ir tai iš dalies lemia protestantiškas kraujas“.
