Sako, Dubajaus oro uostas dabar ilsisi kaip dar niekada nesiilsėjo. Aišku, jis nėra uždarytas visai, bet skrydžių jame sumažėjo drastiškai. Į Dubajų beveik nebeskrenda užsienio, ypač Vakarų šalių, oro linijos, jame dabar veikia nebent vietiniai ar trečiųjų šalių (Etiopija, Indija) oro vežėjai, kurių požiūriu, rūpinimasis saugumu yra silpnųjų ir bobų reikalas.
Visgi, sako, kad nepaisant visko, kas vyksta, Dubajuje verda daugiau ar mažiau normalus gyvenimas, tai yra dalykai veikia įprastai ir niekas dėl nieko nepanikuoja. Miesto valdžia vis dar aktyviai kviečia turistus atvykti, tačiau kvietimu susivilioja ne tiek ir daug kas. Ir net jei būtų norinčiųjų daugiau, dabar tai padaryti nebūtų taip lengva praktiškai, nes kaip tu į tą Dubajų atskrisi? Neskrisi gi per Adis Abebą ar Mumbajų.
Nors man pačiam, tiesą sakant, dėl nepatogumo patekti į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) (ne visi, įskaitant ir Dubajaus dievintojus žino, kad jis nėra atskira valstybė, o tik vienas iš JAE miestų ir net ne sostinė) pernelyg neskauda – niekad nebuvau didelis nei tos valstybės, nei ančiukalūpių veikėjų nutupėto miesto gerbėjas.
