Sekite 15min Google
Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų skaičius praėjusiais metais išaugo 3,7 proc. ir pasiekė beveik 4,26 mln. Tai didžiausias kada nors fiksuotas rodiklis. Užsienio turistų srautas išaugo beveik 12 proc., dar didesnis augimas fiksuotas kai kuriose tikslinėse rinkose – svečių iš Vokietijos pernai padaugėjo 16 proc., iš Lenkijos – 15 procentų. Turizmo sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė grįžo į priešpandeminį lygį ir siekia apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto.
Kartu keičiasi ir tai, kiek bei kokiame kontekste apie Lietuvą kalbama užsienyje. Mus pastebi tokie žiniasklaidos gigantai kaip „The Telegraph“, o įspūdžiais iš viešnagės mūsų šalyje dalijasi tokios pasaulinio lygio žvaigždės kaip Lenny Kravitzas.
Naujausias pavyzdys – šiemet Lietuva pateko ir į prestižinių „Wanderlust Reader Travel Awards 2026“ apdovanojimų finalą net dviejose kategorijose – Geidžiamiausios šalies Europoje (Most Desirable Country in Europe) ir geidžiamiausios augančios krypties (Most Desirable Emerging Destination).
„Wanderlust“ yra vienas didžiausių Jungtinės Karalystės kelionių žurnalų, o jo apdovanojimai šiemet vyksta jau 25-ąjį kartą. Pernai daugiau nei 208 tūkst. skaitytojų atidavė 4,8 mln. balsų, todėl patekimas į finalą, kurio nugalėtojai paaiškės lapkritį, yra ne tik gražus įrašas apdovanojimų sąraše, bet ir realus signalas, kad Lietuva patenka į keliautojų akiratį.
Didžiausias mūsų uždavinys dabar – išlaikyti šį pagreitį. Toliau gerinti susisiekimą, didinti pasiekiamumą ir nuosekliai pasakoti istoriją apie Lietuvą ne kaip dar vieną Europos šalį, o kaip vietą, kurioje šiandien galima patirti tai, ko Europoje vis labiau trūksta – erdvę, tylą, autentiškumą ir kokybę. Keliautojas šiandien renkasi ne šalį, o patirtį. Todėl turime daugiau kalbėti apie tai, ko negalima patirti niekur kitur.
Turime unikalių argumentų. Europos turizmo komisija tarp išskirtinių Europos patirčių mini Kaziuko mugę ir Užgavėnes. Plateliai pripažinti vienu geriausių pasaulio turizmo kaimų. Gastronomija taip pat tampa vis stipresne Lietuvos vizitine kortele.
Per pirmąjį „Michelin“ gido leidimą Lietuvoje buvo rekomenduoti 34 restoranai, o šiemet pristatytame jau trečiajame leidime jų skaičius išaugo iki 44; tarp jų – keturi restoranai, įvertinti „Michelin“ žvaigždėmis, ir aštuoni „Bib Gourmand“ apdovanojimais. Tai rodo ne vien pavienių restoranų sėkmę, o platesnę Lietuvos gastronomijos scenos brandą.
Taip pat jau turime solidų tokių tarptautinių gidų kaip „Falstaff“ ir „Gault&Millau“ pripažinimą, Lietuva šiemet pirmą kartą dalyvavo prestižiškiausiame pasaulyje kulinarijos konkurse „Bocuse d‘Or“, o atvykstamojo turizmo tyrimai rodo, kad būtent vietinė virtuvė šiandien yra vienas stipriausių Lietuvos traukos veiksnių. Tokie renginiai kaip „Pink Soup Fest“ taip pat tampa konkrečiu pretekstu planuoti kelionę.
Todėl didžiausią potencialą šiandien matome aukštesnės vertės segmentuose: tarp kultūros, gastronomijos, gamtos ir sveikatingumo keliautojų, kurie ieško ne pigiausio savaitgalio, o kokybiškos, autentiškos patirties. Geografiškai prioritetas išlieka Vokietija, Lenkija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai. Didelį neišnaudotą potencialą matome Skandinavijoje, ypač Švedijoje ir Suomijoje.
Žinutes turime pritaikyti kiekvienai tikslinei rinkai, užuot bandę būti visur po truputį.
Europos turizmo žemėlapyje Lietuva nebėra nežinoma žemė, apie kurios egzistavimą reikėtų pranešti. Atėjo metas kalbėti ne bendrinėmis reklamomis apie gražią mūsų gamtą ir Vilniaus senamiestį, o konkrečiomis žinutėmis apie tai, kodėl čia verta atvykti ir kodėl būtent dabar. O tas žinutes turime pritaikyti kiekvienai tikslinei rinkai, užuot bandę būti visur po truputį.
Lietuva turi viską, kad taptų pavyzdine šiuolaikinio, tvaraus ir aukštos kokybės turizmo šalimi, gebančia įtikinti net išrankiausius keliautojus. Tik reikia atsisakyti bereikalingo kuklumo ir drąsiau, nuosekliau bei tiksliau pasakoti savo istoriją pasauliui – tokią, kokia ji iš tikrųjų yra.