Maču Pikču (kečujų kalba reiškia „senasis kalnas“) dar vadinamas prarastuoju inkų miestu arba miestu ant debesų.
Manoma, kad šis miestas apytikriai buvo įkurtas 1440 m. ir gyvavo iki 1532 m., kuomet visi Maču Pikču gyventojai paslaptingai išnyko.
Miestas buvo atrastas 1911 m. ir tapo vienu geidžiamiausių turistų lankytinų objektų.
Manoma, kad šis miestas apytikriai buvo įkurtas 1440 m.
Maču Pikču aplankiusi I.Piliponytė neleidžia sudvejoti – šį pasaulio stebuklą pamatyti savo akimis tikrai verta.
„Kelionė į Maču Pikču dažniausiai prasideda iš senosios inkų sostinės – Kusko. Prieš vykstant į patį Maču Pikču, patariama kelias dienas praleisti Kuske, tam, kad aklimatizuotųsi organizmas, kadangi pats Maču Pikču yra 2430 m virš jūros lygio (Kuskas yra 3399 m virš jūros lygio)“, – pradėjo pasakoti lietuvė.
Ji pasakojo, kad nuo Kusko autobusu arba taksi galima nuvykti į Ollantaytambo miestelį, iš kurio išvažiuoja traukinys iki Maču Pikču. Kelionės trukmė – apie 2 valandos.
„Kadangi turėjome ankstyvus traukinio bilietus, į priekį važiavome taksi (kelionės kaina – apie 20 eurų), o atgal grįžome vietiniu mikroautobusu (kelionės kaina žmogui – apie 3 eurai).
Iš Ollantaytambo miestelio iki Aquas Calientes, kitaip dar vadinamo tiesiog Maču Pikču miestelio, veža dvi traukinių įmonės – „Inka Rail“ arba „Peru Rail“. Mes rinkomės „Peru Rail“.
Kelionės trukmė – apie 2 valandos, tačiau kelias neprailgsta, kadangi vagonai yra panoraminiai ir visos kelionės metu galima stebėti įspūdingą Peru gamtą“, – keliavimo ypatumais dalijosi lietuvė.
Aquas Calientes lietuviai turėjo užsirezervavę viešbutį, tad praleido čia naktį.
„Beje, atvykę gavome patarimą iškart eiti į autobusų stotį ir nusipirkti bilietą iki Maču Pikču“, – iš vietinių gautą patarimą prisiminė lietuvė.
Kartu pasiimkite gidą, nes jis papasakos daug įdomių faktų ir istorijų.
Tad kitą rytą, 6 val., lietuviai jau stovėjo eilėje prie autobuso, vežančio iki Maču Pikču, kadangi turėjo 7 val. ryto bilietus įėjimui.
„Tiek prie autobuso, tiek prie įėjimo prie Maču Pikču griežtai tikrina bilietus ir asmens dokumentus, todėl jei pavėlavote ar atėjote anksčiau – neprasmuksite, viskas turi vykti savo laiku.
Beje, stovint eilėje, aplink vaikšto daug gidų, siūlančių savo paslaugas. Kadangi norėjome sužinoti kuo daugiau apie šį įspūdingą pasaulio stebuklą, įsigijome gido paslaugas (kaina – 50 JAV dolerių).
Patarimas visiems, kurie planuoja čia keliauti: kartu pasiimkite gidą, nes jis papasakos daug įdomių faktų ir istorijų apie XV a. čia vykusį inkų gyvenimą“, – pasakojo keliautoja.
Pasak jos, atvykus į Maču Pikču apima susižavėjimo jausmas.
„Tai viena įspūdingiausių mano lankytų vietų. Sunku suvokti, jog šį miestą pastatė ir vėliau jame gyveno žmonės.
Inkų meistrai sugebėjo statyti tvirtas ir tikslias akmenines konstrukcijas be jokių „klijų“.
Maču Pikču garsėja savo inžineriniais pasiekimais: inkų meistrai sugebėjo statyti tvirtas ir tikslias akmenines konstrukcijas be jokių „klijų“, naudodami tik akmenų formą ir svorį. Tai prisidėjo prie miesto išlikimo per amžius, nes tokios konstrukcijos labai atsparios žemės drebėjimams.
Beje, vaikščiojant po Maču Pikču, nori nenori, bet mintimis vis persikeli į mokyklos suolą, kai šį inkų miestą matei geografijos vadovėliuose ir paveiksliuke, pakabintame geografijos kabinete, tačiau tuo metu nė į galvą nešovė mintis, kad kažkada tai pamatysi savo akimis ir paliesi savo rankomis. Neįtikėtina patirtis“, – džiaugėsi lietuvė.
