Pagal skaičiuotuvų duomenis lankomiausias praėjusių metų objektas saugomose teritorijose buvo gamtos paveldo objektas – Olando Kepurės skardis. Čia 2024 metais užfiksuota daugiau kaip 400 tūkstančių apsilankymų.
Kuršių nerijos nacionaliniame parke esančią Parnidžio kopą praėjusiais metais aplankė apie 160 tūkstančių lankytojų. Tai rodo, kad žmonės mėgsta aktyviai poilsiauti, dažnas eina pažintiniu taku iki gražiosios Parnidžio kopos ir Saulės laikrodžio.
Kaip ir seniau, labai lankoma lieka Nemuno kilpų regioninio parko Balbieriškio atodanga (apie 160 tūkstančių lankytojų). Apžvalgos platforma įrengta šalia plento, tad keliautojai tiesiog stabteli pasigrožėti įstabia Nemuno kilpa.
Vis dar populiarus Žuvinto biosferos rezervato mokomasis takas, esantis netoli lankytojų centro. Stebėti Žuvinto paukščių karaliją pernai atvyko beveik 110 tūkstančiai gamtos mylėtojų.
Tradiciškai daug lankytojų pritraukia Medžių lajų takas, esantis Anykščių regioniniame parke. Pernai palei medžių viršūnes vaikščiojo net 103 tūkstančiai žmonių. Panašaus skaičiaus lankytojų sulaukė ir Nemuno kilpų regioniniame parke esantis Birštono apžvalgos bokštas (103 tūkst.).
Didelio dėmesio sulaukia ir Kauno marių regioninio parko Arlaviškių pažintinis takas, pripažintas gražiausiu taku. Čia pernai unikaliu Kadagių slėniu žavėjosi daugiau kaip 92 tūkstančiai svečių.
Vos įrengus Mūšos tyrelio pažintinį taką Žagarės regioniniame parke, čia pradėjo važiuoti keliautojai. Ir nors ši pelkė yra Lietuvos pakraštyje, susipažinti su unikalia Mūšos tyrelio gamta važiuoja žmonės iš įvairių mūsų krašto vietų. Čia pernai apsilankė daugiau nei 63 tūkstančiai lankytojų.
Dzūkijos nacionalinio parko lankytojai Nemuno slėnį apžvelgia nuo Merkinės apžvalgos bokšto. Į šį pušų lają primenantį apžvalgos bokštą apžvelgti Dzūkijos krašto platybių 2024 metais įlipo 56 tūkstančiai lankytojų.
Žemaitijos nacionaliniame parke 2024-aisiais trys objektai sulaukė didesnio lankytojų dėmesio, o populiariausias jų – Platelių ežero apžvalgos aikštelė, kurią aplankė daugiau kaip 45 tūkstančiai žmonių. Iš čia atsiveriantis nuostabus Platelių ežero ir jo salų vaizdas pelnytai gali būti vadinamas Žemaitijos nacionalinio parko vizitine kortele.
Šeirės pažintiniame take apsilankė beveik 42 tūkstančiai lankytojų. Vis dar populiarus išlieka Siberijos apžvalgos bokštas, kurį aplankė daugiau kaip 26 tūkstančiai keliautojų. Šis apžvalgos bokštas išlieka mėgstama vieta pasigrožėti nuostabiais Žemaitijos kraštovaizdžiais.
Biržų regioninis parkas, garsėjantis smegduobėmis, irgi pernai sulaukė populiarumo. Vien gamtos paveldo objektą Karvės olą apžiūrėjo arti 48 tūkstančių keliautojų.
Panašus lankytojų skaičius (48 tūkst.) fiksuotas ir Krekenavos regioninio parko apžvalgos bokšte, iš kurio atsveria kvapą gniaužianti Nevėžio senvagių panorama.
Populiarūs saugomose teritorijose išlieka piliakalniai. Varnių regioniniame parke lankomiausias objektas praėjusiais metais buvo Šatrijos piliakalnis, sulaukęs beveik 36 tūkstančių lankytojų. Aktyviai lankomi ir Sprūdės piliakalnis (daugiau kaip 26 tūkst.) bei Mėdvėgalio piliakalnis (daugiau kaip 10 tūkst. lankytojų). Kurtuvėnų regioniniame parke esantį Girnikų kalną aplankė šiek tiek daugiau nei 21 tūkstantis lankytojų.
Aukštaitijos nacionalinio parko populiariausias objektas – Ladakalnis, kurį aplankė apie 23 tūkstančiai lankytojų. Tai unikali vieta, nuo kurio matosi 6 ežerai – Ūkojas, Linkmenas, Pakasas, Asėkas, Alksnaitis, ir Alksnas.
Lankytojų apskaita automatiniais skaičiuotuvais nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose vykdoma tikslingai. Kur daugiau lankomasi, ten daromas didesnis poveikis gamtai. Todėl labiausiai kviečiama lankytis apžvalgos bokštuose, nuo kurių galima apžvelgti kraštovaizdį, pažintiniuose takuose, kur įrengtos specialios trasos, dažnai net medinės ar metalinės platformos. Lankytojų srautai kreipiami ten, kur daromas mažesnis poveikis natūraliai gamtai.
