Neseniai esu pasakojęs, kaip mums sekėsi išgyventi viename iš nesaugiausių pasaulio miestu laikomame Johanesburge. Dabar atėjo metas kitam šalies didmiesčiui Keiptaunui, į kurį mes susiruošėme bene žymiausiu Afrikos traukiniu – „Šošoloza“. Šiuo traukiniu Keiptauną turėjome pasiekti maždaug per 18 valandų.
Nors pirmas traukinio įspūdis buvo puikus, kelionės pradžia buvo itin komplikuota. „Šošoloza“ vėlavo išvykti. Mums buvo paaiškinta, kad sugedo lokomotyvas. Kai pajudėjome, susižavėjimas traukiniu vėl ėmė rusenti, bet nerimą kėlė tai, jog judėjome įtartinai lėtai, vis pastoviniuodami, kol per 3 valandas nuvažiavusi apie 100 kilometrų „Šošoloza“ vėl sustojo. Mums sakė, kad kažkur netoliese ant bėgių stovi sugedusi bėgių taisymo įranga, kurią netrukus turėtų nutempti ir kelionė tęstis toliau.
Tas netrukus užsitęsė bent 10 valandų. Per jas spėjome paskaityti, pabendrauti, papietauti, prisigerti, išsiblaivyti, pasikloti lovas ir pamiegoti. Galiausiai apie 3.30 val. ryto traukinio darbuotojai liepė visiems lipti lauk, nes traukinys nebevažiuos, o į Keiptauną mus nuveš autobusai.
