Sekite 15min Google
Kaip visi žinome – Eifelio bokštas tebestovi, tad akivaizdu, kad planas teroristams neišdegė. Bet dramos ten buvo nemažai, nes užgrobtas lėktuvas Alžyro oro uoste prastovėjo beveik 40 valandų, mat tos šalies valdžia nedavė leidimo išskristi.
Prancūzų antiteroristinės pajėgos tada norėjo įsikišti ir su teroristais susitvarkyti dar lėktuvui tebestovint Alžyre, bet Alžyro institucijos neleido, sakė, kad tai jie padarys patys. Visgi tada, kai teroristai ėmė šaudyti į keleivius, Alžyras jiems leido išskristi ten, kur jie norėjo.
Buvau nusprendęs niekada į tą šalį nevykti.
Tiesa, nuskristi iki Paryžiaus teroristams jau nebebuvo likę pakankamai kuro, jo papildymui jie nusileido Marselyje, kur juos prancūzai ir supakavo. Internete yra pagal tą istoriją sukurtas labai kokybiškas vaizdo reportažas, jei įdomu.
Žiūrėdamas tą istoriją galvojau ne tik apie ją, bet ir apie šalį, kurioje ji įvyko. Nenorėčiau būti Alžyre, jei jame tokie dalykai vyksta, maniau – o kas, jei ir man panašiai nutiks? Buvau nusprendęs niekada į tą šalį nevykti. Ir ką jūs sau manote? Šias eilutes rašau būdamas būtent Alžyre.
Negi ne ironiška, kaip žmonės kartais prisišneka? Kol kas man čia neatsitiko nieko blogo, bet ne faktas, kad ir neatsitiks, nes iš Alžyro dar neišskridau. Tikiuosi, panašių nesąmonių nebus, o jei bus, pažadu, kad viską sužinosite pirmieji. Jei tik būsiu įgalus papasakoti, aišku.
Matysim, kaip ten bus, o kol tai sužinosime, pristatau pirmuosius įspūdžius iš vienos keisčiausių pasaulio šalių – Alžyro. Kodėl jis yra keistas, jau esu pasakojęs anksčiau, tačiau tada tik greitai perbėgau per esmę. Daugiau papasakosiu būtent dabar ir čia.
