Margionių kaimo Vėlinių laužai – tarsi gyva amžinybės šviesa: kaip gimė šis paprotys?

Lapkričio pirmosiomis dienomis kapinėse nušvinta žvakių jūra, prisimenami amžinybėn iškeliavę artimieji, draugai, pažįstami. Liepsnelių žiburėliai ar gėlių žiedai kapinėse per Vėlines – lietuvio akiai įprastas vaizdas. Visgi Dzūkijos gilumoje, Margionių kaime, dar gyvas kitur jau turbūt išnykęs paprotys – net 8 dienas trunkantis Vėlinių laužo kūrenimas kapinėse, dar vadinamas Oktava.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti

Ada Alejūnaitė

KELIONĖS redaktorė

Vėlinių laužas Margionyse / Rūtos Averkienės nuotr. / „15min“ fotomontažas

Pranešti klaidą

Temos: 10 „15min prenumerata“ Etnologija Dzūkija Ugnis Kelionės Lietuvoje Arūnas Vaicekauskas laužas Tradicijos Vėlinės Kapinės

Apie Margionių kaime vis dar puoselėjamą Vėlinių laužo kūrenimo kapinėse paprotį, jo kilmę ir ugnies reikšmę lietuvių kultūroje 15min mielai papasakojo Vytauto Didžiojo universiteto docentas, etnologas dr. Arūnas Vaicekauskas.

Kitados laužai kapinėse degdavo visoje Lietuvoje

Pasak etnologo, Vėlinių laužo paprotys labiausiai žinomas iš Dzūkijos, būtent iš Margionių apylinkių. Tačiau, anot pašnekovo, anksčiau šis paprotys gyvavo ir kitose Lietuvos vietovėse.

Pranešti klaidą

Pažymėtas klaidos tekstas

Jūsų komentaras*

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą