Aš griežtai pasisakiau už Ispaniją, o oponentė plėšė maikę dėl Italijos (dėl maikės plėšymo, aš neprieštaravau, tegul plėšo, tik nereikia manęs negražiai vadinti). Aš sakiau, kad italai yra snobai, pižonai ir nesubrendėliai, o atsakovė teigė, kad ispanai yra tinginiai, melagiai ir švepliai.
Buvau tikras, jog ginčą laimėjau užtikrintai ir nemaloniai nustebau, kad oponentė manė atvirkščiai. Jaučiu, jog tai tiesiog buvo jos negalėjimo susitaikyti su pralaimėjimu išraiška. Gaila tokių, pralaimėti nemokančių žmonių.
O kas geriau jums? Ispanija ar Italija? Jei Ispanija – pasakysiu muy bien. Jei Italija – muy mal. Juokauju, iš tikrųjų, kiekvienam savo. Aš mėgstu Ispaniją, nes kažkiek galiu susišnekėti ispaniškai, esu daug kartų toje šalyje buvęs, prie jos pratęs, beveik viskas man joje sekdavosi, tad ir atsiminimai išlikę kuo puikiausi.
Italijoje dažniau būdavo atvirkščiai – joje vis kas nors nepasisekdavo. Nesakau, kad nesisekdavo kritiškai, bet smulkmena po smulkmenos ir bendras tos šalies paveikslas susiformavo gan vidutinišku.
