Sekite 15min Google
Kelionė, kurios ilgai laukė
„Galapagai jau kurį laiką buvo mano svajonių kelionė, nes tiesiog po ankstesnių kelionių supratau, jog man labai patinka ne tik pamatyti gražias lankytinas vietas kelionių metu, bet ir pats ekspedicinis keliavimo būdas – būti gamtoje, stebėti gyvūnus jų natūralioje aplinkoje, o ne tiesiog lankyti turistinius objektus. Todėl atrodė, kad Galapagai yra kryptis, kurią privalau išbandyti.
Be to, ankstesnėje ekspedicijoje po Antarktidą sutikti keliautojai sakė, kad jei dar nebuvome, privalome nuvykti į Galapagus. Patikėjome jų žodžiu!“ – pasakoja Rimvydas.
Jis sako labai norėjęs pamatyti, kaip atrodo vieta, apie kurią tiek daug skaitome kalbėdami apie evoliuciją, unikalią gyvūniją ir Charleso Darwino keliones. Taip pat norėjęs to nežinomybės jausmo, kai kiekviena diena nėra iki galo suplanuota ir niekada tiksliai nežinai, ką tą dieną pavyks pamatyti – gal tiesiog nebedžiugino itin tiksliai sudėlioti kelionių planai.
„Prieš išvykdamas tikėjausi daug gyvūnų, įspūdingos gamtos, paviršinio nardymo, žygių. Bet labiausiai norėjau to jausmo, kai laukinį gyvūną pamatai ne zoologijos sode ar aptvare, o tiesiog ten, kur jis pats pasirinko būti. Manau, kad dėl to Galapagai man ir buvo tokia ypatinga ir ilgai laukta kelionė“, – nuoširdžiai kalba R.Širvinskas.
Galapagai labiausiai nustebino laukine gamta
Nors prieš kelionę jis buvo matęs daugybę nuotraukų ir vaizdo įrašų bei domėjosi tuo, ką salyne galima pamatyti, realybė pasirodė dar laukinesnė, nei tikėtasi.
„Pirmas įspūdis buvo toks, kad Galapagai yra daug labiau wild (laukiniai, liet.), nei įsivaizdavau. Daugelyje vietų nėra telefono ryšio, nors jo ir nesitikėjau, taip pat nėra nė vieno kito žmogaus, išskyrus mūsų keliautojų grupę. Žinoma, prieš kelionę buvau matęs daugybę nuotraukų ir vaizdo įrašų, domėjausi tuo, ką ten galėsime pamatyti, tik gal nustebau, kad gyvūnija yra taip arti žmogaus.
Galapagai visiškai atitiko mano lūkesčius, gal juos ir pranoko. Įsivaizdavau, kad daug laiko praleisime ieškodami gyvūnų, tačiau nesitikėjau, kad dažniausiai tiesiog išlipus iš valties aplink vaikščios jūrų liūtai, iguanos ar paukščiai, visiškai nekreipdami į tave dėmesio ir, toks jausmas, nežinantys, kas yra baimė“, – įspūdžiais dalijasi keliautojas.
Gyvūnai čia gyvena savo gyvenimą
Būtent toks gyvūnų elgesys R.Širvinskui tapo viena įsimintiniausių kelionės dalių. Čia žmogus nėra tas, kuris diktuoja taisykles – bent jau gyvūnams jos negalioja.
„Man tai buvo vienas smagiausių Galapagų dalykų. Iš pradžių net keista, nes esi įpratęs, kad laukinį gyvūną reikia stebėti iš tolo, labai stipriai priartinus objektyvą. O čia dažnai turi net pats žiūrėti po kojomis, kad tik ant kokios iguanos neužmintum, kad tik vėžlio neišgąsdintum. Turėjome laikytis taisyklės – 2 metrų atstumo nuo gyvūnijos, tačiau jiems patiems tokie įsakymai negaliojo.
Labai juokinga buvo matyti, kaip vietiniai gyventojai tiesiog užsiima savais reikalais – pavyzdžiui, vos pirmą dieną atskridus ir išėjus pasivaikščioti pamačiau, kad ant suoliuko buvo įsitaisęs jūrų liūtas – atrodė, kad tai jo asmeninė vieta, o mes tik svečiai. Iki šiol galvojau, kad suoliukai skirti žmonėms“, – juokiasi keliautojas.
Čia žmogus nėra tas, kuris diktuoja taisykles – bent jau gyvūnams jos negalioja.
Jis sako, kad jam iš esmės patiko tas jausmas, kad Galapaguose gyvūnai nėra dekoracija turistams: „Jie gyvena savo gyvenimą, tu tik labai trumpam į jį įsitrauki jiems netrukdydamas ir vėl keliauji savais keliais“.
Šimtai kolibrių ir žaismingi jūrų liūtai
Kelionėje netrūko ir tokių patirčių, kurių R.Širvinskas iš anksto nebuvo suplanavęs. Viena jų laukė dar žemyninėje Ekvadoro dalyje, Mindo debesų miške.
„Tai buvo viena tų kelionių, kur beveik kiekviena diena atnešdavo naują patirtį. Kolibrių maitinimas iš rankų vyko dar žemyninėje Ekvadoro dalyje prieš skrydį į Galapagų salyną ir buvo visiškai netikėtas, nes nors ir darau daug namų darbų planuojant kelionę, kažkaip į tokią patirtį dėmesio visai neatkreipiau arba maniau, kad tai visiška retenybė ir per daug nesusikoncentravau. Bet atvykus į Mindo debesų mišką pamačiau šimtus kolibrių.
Tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai šiuos paukščius apskritai pamačiau. Jie tokie maži ir greiti, sunku patikėti, jog iš tikrųjų nusileis tau ant rankos, bus nebaikštūs.
Tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai šiuos paukščius apskritai pamačiau.
Plaukiojimas su jūrų liūtais Galapaguose buvo viena įsimintiniausių visos kelionės patirčių ir tikrai turiu pripažinti, kad tai buvo pats įspūdingiausias mano paviršinis nardymas gyvenime. Jie vandenyje smalsūs ir žaismingi, atkartoja tavo veiksmus, net skatina nerti giliau ir pasisukioti taip, kaip jie sukiojasi.
Vienas jūrų liūtas su savimi visur nešiojosi kriauklę: ją laikė dantyse, paleisdavo, kad kristų žemyn į vandenyno dugną ir lėkdavo paskui jos pagauti. Visai kaip šuniukai!
Gyvūnų buvo ne tik vandenyje. Kiekvieną kartą išlipę į krantą galėjome sutikti jūrų liūtų, jūrinių ir sausumos iguanų, mėlynakojų padūkėlių, flamingų ir kitų paukščių“, – pasakoja R.Širvinskas.
Laukinė gamta susipynusi su vietiniu gyvenimu
Galapaguose R.Širvinską nustebino ne tik gyvūnija, bet ir tai, kaip laukinė gamta susipina su kasdieniu vietinių gyvenimu. Salynas, jo teigimu, nėra vien turistinė vieta.
„Man buvo įdomu ir gal net netikėta pamatyti, kad Galapagai nėra vien turistinė sala, nors turizmas ten, žinoma, labai svarbus. Miesteliai, kuriuose lankėmės, pasirodė gana nedideli, ramūs ir paprasti, ten vietiniai pardavinėdavo savo laimikius. Beje, nustebino omarų kiekis ir kaina – vos 7 JAV doleriai už vienetą.
Labai patiko vietinio gyvenimo ir laukinės gamtos susimaišymas. Atrodo, kad eini miestelio krantine, o šalia miega jūrų liūtas, prie žvejų laukia pelikanai, o prie tuos pigius omarus pardavinėjančios moters – būrys iguanų su jaunikliais!
Maistas irgi buvo malonus atradimas, o, be to, kasdien turėjome galimybę tik jų vietinį maistą ir valgyti, nes ekspediciniame laive buvo vien Ekvadoro virtuvė ir vietiniai šefai. Taigi, prisiragavau daug šviežios žuvies ir jūros gėrybių, troškinių, sriubų moliniuose induose.
Patys žmonės pasirodė labai ramūs, atsipalaidavę. Galapaguose apskritai jaučiasi lėtesnis gyvenimo tempas. Gal jie pripratę taip gyventi – vietinė gidė sakė, kad užsisakius ką nors internetu, prekės laukdavo po 30 dienų. Dabar kažkas pasikeitė, patobulėjo – laukia tik apie 14–20 dienų!“ – šypsosi Rimvydas.
Kiek kainuoja kelionė į Galapagus?
Galapagai nėra pigi kryptis, ypač tiems, kurie renkasi patogesnį keliavimo būdą ir ekspedicinį kruizą. Tačiau, pasak R.Širvinsko, kruizo kaina apima gerokai daugiau nei vien kelionę laivu.
„Galapagai tikrai nėra pigi kryptis, ypač jeigu norisi keliauti patogiai ir rinktis ekspedicinį kruizą, ką aš ir dariau. Mano nuomone, didžiausia išlaidų dalis čia yra būtent kruizas arba ekspedicija, tai yra pažintinė dalis – nuo jo labai priklauso visa kelionės kaina.
Galapagai nėra pigi kryptis, ypač tiems, kurie renkasi patogesnį keliavimo būdą ir ekspedicinį kruizą.
7–8 dienų kruizas gali kainuoti nuo kelių tūkstančių eurų žmogui, o prabangesniuose laivuose suma gali būti ir didesnė, siekti apie 10–11 tūkstančių. Tačiau reikia nepamiršti, kad į šią kainą jau įskaičiuojami vietiniai skrydžiai, pervežimai, apgyvendinimas, pilnas maitinimas, gėrimai, ekspedicijos, kuomet po 2–3 kartus per dieną išlipama iš laivo ir pamatoma kažkas naujo, taip pat paskaitos, įvairiausios staigmenos ir visa kita.
O planuojantis savarankiškai, reikėtų iš anksto įvertinti privalomus mokesčius: užsieniečiui įėjimas į Galapagų nacionalinį parką kainuoja 200 JAV dolerių, o TCT kortelė – dar 20 dolerių. Prie to prisideda skrydis iki Ekvadoro, iš jo žemyninės dalies į salas, viešbučiai ir, priklausomai nuo pasirinkto kelionės būdo, ekskursijos“, – atkreipia dėmesį Rimvydas.
Ar į Galapagus galima keliauti pigiau?
Kruizas, pasak Makaliaus, nėra vienintelis būdas pažinti salyną. Norintiems sutaupyti R.Širvinskas siūlo apsistoti salose ir iš jų organizuoti dienos išvykas, nors toks keliavimo būdas pareikalaus daugiau savarankiško planavimo.
„Jeigu norisi sutaupyti, nebūtina rinktis kruizo – galima apsistoti salose ir iš jų organizuoti dienos išvykas. Toks keliavimo būdas gerokai pigesnis, tiesiog reikės įdėti daugiau darbo norint viską susiplanuoti tinkamai ir kruopščiai. Taip pat galima rinktis ne prabangų laivą, o paprastą, keliauti ne pačiu populiariausiu sezonu, gerokai iš anksto planuoti skrydžius bei apgyvendinimą – taip galima sutaupyti.
Bet jeigu važiuoji į Galapagus pirmą kartą ir nori pamatyti kuo daugiau skirtingų salų bei atokesnių vietų, aš tikrai rekomenduočiau kruizą. Mano akimis, būtent tai leidžia pajusti tikrąją Galapagų esmę – kiekvieną rytą pabusti vis kitoje vietoje ir beveik visą dieną praleisti gamtoje. Vietiniai dalijosi informacija, kad nemažai laukinės gamtos vietų gali būti pasiekiamos tik kruiziniu laivu.
Nepagalvokite, kad tai tie didieji kruizai – šiuose, specialiai Galapagams pastatytuose, telpa ne daugiau nei 100 keleivių, todėl niekada nesijausite tarp minios žmonių, o po savaitės bent su puse jų susibendrausite ir apsikabinsite atsisveikinant!“, – sako Rimvydas ir kviečia bent kartą gyvenime pajusti tokį artumą su laukine gamta bei joje laisvai gyvenančiais gyvūnais.
