Sekite 15min Google
Apie tai, kaip sekasi paieška, ją organizuojantys alpinistų draugai bei artimieji kasdien skelbia specialioje interneto svetainėje.
Rugpjūčio 12 d. pirmą kartą per visą gelbėjimo operaciją pavyko pakilti sraigtasparniui. Iš Biškeko – miesto Kirgizijos šiaurinėje dalyje – į alpinistų maršruto vietą beveik už 300 km atskridęs sraigtasparnis žadėjo daug. Deja, kaip nurodoma paieškų organizavimo puslapyje, aukščiau 5500 metrų pakilti nepavyko dėl rūko: „Matomumo nebuvo visiškai. Atkarpa tarp 2 ir 3 stovyklų, mums pati svarbiausia, vėl liko neapžiūrėta.“
Medžiaga, kurią pavyko nufilmuoti, perduota gelbėjimo operacijos organizatoriams, ir bus atidžiai peržiūrėta.
Per „oro langus“ kilo ir dronas, apžiūrėtas ledynas iš abiejų pusių, alpinistų nusileidimo kelias iki 1 ir 2 stovyklų, nufilmuoti šlaitai iki 5250 metrų.
„Vieno skrydžio metu palei kalnagūbrio atšaką dronas pakilo iki 5730, bet viskas buvo debesyse ir įrašas išėjo pilkas. Aukščiau pirmosios stovyklos dronas pamatė ant uolinės atšakos pakabintas virves. Tai iškart patikrinome: vaikinai turėjo dvi virves, pagrindinė buvo raudona, o įraše virvė tamsi, melsva. Viktoras Kucko, kuris maršrutui ruošėsi kartu su grupe, sako, kad pagrindinės virvės jie nebūtų palikę. Greičiausiai tai – senos virvės, likusios nuo kitų“, – apie paieškas skelbia jų dalyviai.
Paieškas vykdyti iš oro pavyko tik pirmąją trečiadienio pusę – antrą dienos dalį vėl stipriai lijo, todėl skristi nebuvo įmanoma, vakare nebesimatė net pirmosios stovyklos.
Paskutinė žinia – nusileidžiant nuo viršūnės
15min.lt jau rašė, kad trijų alpinistų grupė į Kirgiziją atvyko liepos 20-ąją. Gavę leidimus patekti į pasienio zoną, jie pasiekė maršruto pradžią Kyzylsu upės slėnyje. Ryšys ekspedicijos metu buvo sudėtingas – jų palydovinis telefonas neveikė, todėl susisiekti pavykdavo tik epizodiškai. Dėl to iš grupės siunčiamuose pranešimuose nebuvo tikslių koordinačių.
Rugpjūčio 1 dieną visi trys alpinistai šiaurine ketera pasiekė Kurumdy viršūnę, iškilusią į maždaug 6613–6614 metrų aukštį. Rugpjūčio 2-ąją iš jų gautas paskutinis pranešimas. Buvo planuojama, kad rugpjūčio 4-osios rytą grupė jau pasieks sutartą vietą, kur jos laukė transportas, tačiau alpinistai nepasirodė.
Lietuvos žiniasklaidai S.Rubcovo brolis Arturas pasakojo, kad paskutinis ryšys su dingusiu lietuviu buvo užfiksuotas maždaug 6 tūkst. metrų aukštyje, grupei jau leidžiantis nuo kalno.
Paieškoje – gelbėtojai, savanoriai ir dronai
Aktyvi Kirgizijos gelbėjimo tarnybų operacija kalnuose vykdoma nuo rugpjūčio 7 dienos. Paieškose dalyvauja Kirgizijos nepaprastųjų situacijų ministerijos gelbėtojai, pasieniečiai, savanoriai ir kalnus pažįstantys specialistai, ieškomų alpinistų šeimos nariai ir draugai.
Rugpjūčio 8-ąją bazinėje stovykloje aptikta alpinistų palapinė, tačiau žmonių joje nebuvo. Vienu paieškos etapu į maždaug 5 kilometrų aukštį pakilo penki gelbėtojai, prie operacijos taip pat prisidėjo penki pasienio tarnybos darbuotojai ir du savanoriai gidai iš Šveicarijos.
Vėliau į darbą įtrauktas galingesnis dronas. Rugpjūčio 11-ąją, išnaudojant trumpus geresnio matomumo tarpus, juo atlikti šeši skrydžiai. Buvo apžiūrėta sniego ir ledo ketera bei jos šlaitai maždaug nuo 4000 iki 4800 metrų aukštyje, taip pat kalno atšaka iki maždaug 5550 metrų. Dingusiųjų pėdsakų aptikti nepavyko. Aukščiau esančią teritoriją slėpė debesys.
Ypač daug dėmesio skiriama sudėtingai maršruto daliai tarp antrosios ir trečiosios stovyklų. Čia yra statūs, sniegu ir ledu padengti šlaitai, kuriuos išsamiai patikrinti itin sunku. Paieškos organizatorių duomenimis, dalis dronais surinktos medžiagos perduota analizei, o prie jos vertinimo prisideda ir komanda iš Lietuvos, naudojanti kompiuterinės regos technologijas.
Kas yra dingę alpinistai?
Tarp trijų ieškomų vyrų – Lietuvos pilietis Sergejus Rubcovas iš Vilniaus. Kartu su juo kopė du patyrę Baltarusijos alpinistai – 43 metų Maksimas Polianskis ir 60 metų Nikolajus Sviridovas.
M.Polianskis apibūdinamas kaip itin patyręs alpinistas. Skelbiama, kad jis yra įkopęs į visus penkis aukštesnius nei 7000 metrų buvusios Sovietų Sąjungos kalnus, tarp jų – itin sudėtingą Pergalės viršūnę, taip pat Revoliucijos viršūnę Pamyre.
Tai, kad grupę sudarė patyrę žmonės, artimiesiems ir paieškos dalyviams teikia vilties, tačiau kiekviena kalnuose praleista diena didina nerimą.
Paiešką apsunkina šviežias sniegas
Viena didžiausių kliūčių gelbėtojams – orai. Paieškos teritorijoje protarpiais smarkiai lyja ir sninga, kalno viršutinę dalį dengia debesys, todėl dronai ne visada gali pasiekti svarbiausias zonas. Šviežias sniegas taip pat uždengia pėdsakus ir daiktus, kurie galėtų parodyti, kuria kryptimi alpinistai leidosi.
Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad nėra tikslių paskutinės grupės buvimo vietos koordinačių. Žinoma tik planuota nusileidimo kryptis. Todėl didžiulėje, techniškai sudėtingoje aukštikalnių teritorijoje gelbėtojams tenka tikrinti galimus maršrutus ir analizuoti iš oro surinktus vaizdus.
Paieškos operacijai sutelkta ir visuomenės parama. Rugpjūčio 12 dieną buvo skelbiama, kad paieškoms jau surinkta apie 70 tūkst. eurų. Lėšos reikalingos sraigtasparniui, aukštikalnių gelbėtojams, transportui, dronų įrangai ir ryšio priemonėms.
Prisidėti galima čia.