Ispanijos pietuose esantis Andalūzijos regionas – ypatingas. Apie jo lankytinas vietas, kultūrą, tradicijas, papročius ir gastronomiją Virgenextra.lt pasakoja ten gyvenantys Laima Druknerytė ir Mindaugas Stongvilas. Įkvėpimų kelionėms ne tik iš Andalūzijos taip pat ieškokite šio puslapio Facebook ir Instagram paskyrose.
Pamenate? – „Balandžių daug Ukmergėj – jie nekalti, tačiau apsėsti...“? Istorijoje būta laikų, kai balandžiai laikyti ne siaubą keliančiais apsėstais kaimynais, o visai nebloga investicija, kurią net įrašydavo senoviniuose vedybų sutartyse, kaip nuotakos kraitį...
Ir mėšlas ir maistas
Balandžių išmatomis, ispaniškai vadinamomis palomina, buvo tręšiamos tik prabangios kultūros – pavyzdžiui tabakas ar kanapės.
Gali atrodyti keistai, bet iki XVIII amžiaus pabaigos Ispanijoje galvijų buvo auginama taip mažai, kad jų mėšlo nepakakdavo laukų tręšimui. Taigi ilgą laiką balandžiai laikyti svarbiausiais natūralių trąšų gamintojais dėl jų išmatose gausios azoto ir fosforo rūgšties.
Balandinės būdavo neatskiriama bet kurio didesnio ūkio dalis. Jų dydis ir puošnumas žymėdavo savininko rangą. Po vieną ar kelias balandines laikydavo ne tik pilys, bet ir abatijos bei vienuolynai.
Ilgą laiką balandžiai laikyti svarbiausiais natūralių trąšų gamintojais.
Balandžių mėsa pakankamai maistinga, be to, ją labai lengva konservuoti, patogu transportuoti ir išsaugoti ilgą laiką. Balandžių pora kas penkias savaites padeda mažiausiai du kiaušinius, todėl per metus gali paleisti į gyvenimą iki 6 vadų. Tad balandinės tiekdavo šviežią paukštieną beveik ištisus metus.
Ir tai dar ne viskas – ilgą laiką iš balandžių mėšlo išgaunamas kalio nitratas buvo svarbus ingredientas parako gamyboje, o tais laikais patrankoms parako reikėdavo išties daug...
Palomar de la Breña balandinė
Balandžių fermų tiekiama produkcija buvo labai svarbi ilgų jūrų kelionių metu. Nenuostabu, kad Palomar de la Breña (Ispanija) yra vos už keliolikos kilometrų nuo jūros vartų į Naująjį Pasaulį – Kadiso uosto.
Ši balandinė užima 440 kv. m plotą, joje įrengti 7700 terakotinių lizdų. Tai yra didžiausia balandinė pasaulyje, įtraukta net į Guinnesso rekordų knygą.
Ši balandinė per metus pagamindavo iki 15 tonų guano. Viena guano dalis buvo naudojama tręšti tabakui ir kanapėms – labai svarbioms kultūroms jūrų kelionėse, o kita – parako gamybai. Kiekvieną savaitę apie 1600 balandžių keliaudavo į konservų gamyklas, kur tapdavo balandienos troškiniais jūreivių meniu.
Tačiau atėjo laikas, kai kanapių ir tabako gamyba ženkliai sumažėjo, buvo išrastos cheminės trąšos ir parako ingredientai, todėl sumenko ir balandinių svarba.
Tai yra didžiausia balandinė pasaulyje, įtraukta net į Guinnesso rekordų knygą.
Šiandien Palomar de la Breña komplekse yra įrengtas viešbutis, kuriame išsaugotos buvusios balandinės pastato dalys. Balandinė padalinta į atskiras gatves, jos storose sienose įrengti lizdai perėjimui, o kadaise dengto kiemo grindinyje buvo įrengtas pratekančio vandens lovys paukščių girdymui ir maudynėms.
Jei nuspręsite apsilankyti – paprašykite viešbučio darbuotojų ir jus įleis apsižvalgyti.
