Šiaip tokiuose dalykuose daug sėkmės neturiu, nes įprastai, jei griūnu, tai nesėkmingai (prieš porą mėnesių iškritęs iš autobuso Lenkijoje susilaužiau ranką, kiek anksčiau Tenerifėje – pirštą, o dar anksčiau Egipte – du pirštus), bet šįkart, dėkui dievams, atsikėliau tik apsibrozdinęs. Ir labiau džiaugiuosi ne todėl, jog tiesiog nesusižeidžiau, bet ir dėl to, kad nesusižeidžiau būtent Nidoje. Kodėl? Nes joje negausi gydymo.
Nidos medicininiame punkte jai buvo pasakyta, kad jie neturi rentgeno aparato.
Taip sakau, nes viena mano pažįstama prieš porą metų taip pat nugriuvo nuo dviračio, smarkiai susimušė šonkaulius (sakė, kad net kvėpuoti buvo sunku) ir Nidos medicininiame punkte jai buvo pasakyta, kad jie neturi rentgeno aparato, todėl pasiūlė vykti į Klaipėdą išsitirti.
Tai reiškia, kad gan vėlų vakarą jai tektų važiuoti 50 kilometrų, tada Smiltynės perkėloje sulaukti kelto, juo persikelti ir susirasti ligoninę.
