Europos Komisija, remdamasi tyrimais ir paskaičiavimais, pranešė apie per visą pasaulį nusidriekusius turistinius paplūdimius, kurie susitrauks per mažiau nei aštuoniasdešimt metų.
Labiausiai nukentės Nigerijoje esantis Landmarko paplūdimys, kurio dydis sumažės 918 metrų. Antroje vietoje – Makenzio paplūdimys Kipre, kuris susitrauks 661 metrais, o trečioje vietoje – garsusis La Cinta paplūdimys Šiaurės Sardinijoje (susitrauks 514 metrų).
Nukentės ir likusi Pietų Europos dalis: pavyzdžiui, Italijoje, Kaljarijoje, esantis Poetto paplūdimys susitrauks apie 153 metrus, tiek pat veikiausiai susitrauks ir Andė paplūdimys Prancūzijoje.
Iki minėtų metų smarkiai nukentės ir britų salynas: Sent Breladė įlanka Džersyje trauksis 214 metrų, o Scarborough paplūdimys Jorkšyre – 146 metrais.
Kentės ir Amerika – čia labiausiai susitrauks paplūdimys Floridoje – 193 metrais. O Afrikoje iš populiarių krypčių, kurias pamėgę ir lietuviai, tai palies Šarm El Luli paplūdimį Egipte – 91 m.
Tokį susitraukimą lems tiek erozija, tiek dėl klimato atšilimo tirpstantys ledynai, dėl kurių sparčiai kyla jūros lygis. Taigi paplūdimių dalis tiesiog dings po vandeniu.
Rengdamas reitingus, portalas HawaiianIslands.com išanalizavo minėtą Europos Komisijos duomenų rinkinį, kuriame įvertinta, kaip pakrantės keisis visame pasaulyje 2050 ir 2100 m. pagal skirtingus scenarijus.
Komentuojant šį tyrimą, minėtas portalas pabrėžė, kad kiekviena šalis, turinti paplūdimį, turi ir savo paplūdimio kultūrą, o istoriniai paplūdimių vaizdai yra vieni nostalgiškiausių, kuriuos randame mūsų kolektyviniuose archyvuose. Ir mes dažniausiai žinome, kad paplūdimiai yra priekinėje kylančio jūros lygio linijoje, tačiau nesusimąstome apie tokį klimato krizės padarinį.
