Bahamuose gyvenantys rykliai, pasirodo, savo organizmuose turi įvairių narkotinių ir medicininių medžiagų – tarp jų ir kokaino.
Be jo, mokslininkai taip pat aptiko kofeino bei skausmą malšinančių ir priešuždegiminių vaistų pėdsakų. Tai nustatyta tiriant Karibų rifinius ryklius, Atlanto arktinius ryklius ir citrininius ryklius.
Pirmą kartą pasaulyje atliktame tyrime, kuriam vadovavo Brazilijos Federalinio Paranos universiteto mokslininkė Nataša Wosnick, buvo ištirtas 85 ryklių kraujas prie Eleutera salos Bahamuose.
Iš 85 ištirtų ryklių net 28 organizme aptikta įvairių medžiagų, įskaitant:
-
acetaminofeną (paracetamolį),
-
diklofenaką (priešuždegiminį vaistą),
-
kofeiną,
-
kokainą.
Dauguma suaugusių ryklių buvo sugauti naudojant ilgųjų linijų gaudymo būdą, o jaunesni citrininiai ir arktiniai rykliai – tinklais, po tyrimų juos paleidžiant atgal į jūrą.
Tarp rezultatų:
Septyniuose Karibų rifiniuose rykliuose aptikta diklofenako pėdsakų, dviejuose – acetaminofeno, o viename – kokaino.
Taip pat aptiktas kofeinas, kas rodo, kad žmogaus veiklos teršalai patenka į vandenyną ir kaupiasi jūrų gyvūnų organizmuose.
Tyrimo rezultatai, publikuoti žurnale „Environmental Pollution“, yra pirmasis toks atvejis Bahamuose ir rodo skubų poreikį spręsti jūrų taršos problemą.
Narkotikai patenka į jūras
Mokslininkai nustatė, kad rykliai, kurių organizme buvo šių medžiagų, pasižymėjo pakitusia biochemija, palyginti su tais, kurių organizme jų nebuvo. Jie įspėja, kad vis daugiau vaistų ir net nelegalių narkotikų patenka į jūras, ypač regionuose, kur intensyvi urbanizacija ir turizmas.
Kadangi rykliai jau dabar yra pažeidžiami dėl žvejybos, papildomas cheminių medžiagų poveikis gali dar labiau pabloginti jų būklę.
Kaip pažymi JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija, nepaisant to, kad rykliai yra plėšrūnai, dauguma jų yra gana drovūs ir vengia žmonių. Žmonės nėra jų natūralus grobis, o susidūrimai dažniausiai būna trumpi ir nepavojingi.
Dauguma jų yra gana drovūs ir vengia žmonių.
Kartais rykliai kandžiojasi tyrinėdami nepažįstamus objektus – tai vadinama „bandomuoju įkandimu“. Kitais atvejais incidentai įvyksta, kai žmonės netyčia išprovokuoja ryklius, pavyzdžiui, žvejoja jų teritorijoje.
Iš daugiau nei 500 ryklių rūšių tik kelios laikomos drąsesnėmis ar labiau nenuspėjamomis.
Didieji baltieji rykliai, nors ir garsėja savo dydžiu bei jėga, dažniausiai po pirmo įkandimo praranda susidomėjimą, supratę klaidą. Tuo tarpu atviroje jūroje gyvenantys vandenyniniai baltapelekiai rykliai gali būti drąsesni, nes maisto ten rasti sunkiau.
