Medicinos psichologė, psichoterapeutė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė pabrėžia, kad vaikams itin svarbus tėvų dėmesys ir buvimas kartu. Kelionės – tai galimybė pabėgti nuo kasdienybės tempo ir skirti vieni kitiems daugiau laiko.
„Vaikai jaučiasi pilnaverčiai šeimos nariai, kai gauna tiesioginį tėvų dėmesį. Tai neįkainojama patirtis jų emociniam vystymuisi. O tėvams tai gali būti proga sustoti, atsitraukti nuo darbų ir pamatyti savo vaikus naujoje aplinkoje – kaip jie reaguoja į naujas situacijas, kaip mokosi, kaip bendrauja. Tokios patirtys itin stiprina tarpusavio ryšį“, – sako ji.
10 proc. nekeliaujančių lietuvių nedrįsta keliauti su vaikais
„Tez Tour“ užsakymu atliktos visuomenės apklausos rezultatai rodo, kad kelionės su vaikais vis dar kelia iššūkių nemažai daliai šeimų.
„Remiantis statistika, 10 proc. nekeliaujančių lietuvių kaip pagrindinę priežastį įvardija būtent sudėtingumą keliauti su vaikais. Tai rodo, kad šeimos dažnai susiduria su baimėmis ar praktiniais sunkumais“, – apžvelgia Inga Aukštuolytė, kelionių organizatoriaus Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.
Vis tik, pasak jos, baimintis visai nereikėtų: tinkamai pasiruošus, kelionės su mažaisiais šeimos nariais gali tapti ne tik įmanomos, bet ir labai prasmingos.
„Jei keliaujate pirmą kartą, pradėkite nuo trumpesnės kelionės ir tiesioginio skrydžio, pavyzdžiui, poilsio Turkijoje, Graikijoje, Bulgarijoje. Tai padeda pamatyti, kaip vaikas reaguoja į kelionę, ir leidžia tėvams įgyti daugiau pasitikėjimo. Keliauti su vaikais užsakomaisiais skrydžiais patogu ir todėl, kad jiems priklauso nemokamas bagažas, galima pasirinkti sėdėjimo vietas lėktuve, todėl kelionė nesukels rūpesčių“, – sako kelionių organizatoriaus atstovė.
Jiems priklauso nemokamas bagažas.
Ji tęsia, kad planuojant kelionę su vaikais, verta rinktis šeimos poreikiams pritaikytus kurortus ir viešbučius, siūlančius „viskas įskaičiuota“ paslaugas bei vaikams draugišką infrastruktūrą – baseinus su čiuožyklomis, vaikų klubus, animatorių programas: „Tai leidžia tėvams atsipūsti, o vaikams – smagiai leisti laiką“.
Kelionės formuoja vaikų požiūrį į pasaulį
Psichoterapeutės teigimu, vaikai mokosi stebėdami – tai, kaip šeima leidžia laiką kelionėje, tampa pavyzdžiu visam gyvenimui. Ar šeima kartu pusryčiauja, ar geba derintis vienas prie kito, ar kelionėse dominuoja pažinimas ar poilsis – visa tai formuoja vaikų požiūrį į atostogas ir bendravimą.
„Jeigu vaikystėje patyrėme daugiau pažintinių kelionių, tikėtina, kad ir suaugę rinksimės tokį poilsį. Vaikų įpročiai formuojasi per patirtį, – sako V.Bartkutė-Vyšniauskienė. – Tai reiškia, kad tėvai, sąmoningai rinkdamiesi kelionių pobūdį, formuoja ir vaikų kelionių kultūrą.“
Be to, kelionės moko prisitaikymo, lankstumo, empatijos. Vaikai stebi, kaip tėvai reaguoja į netikėtumus, kaip sprendžia problemas, kaip bendrauja su kitų kultūrų žmonėmis. Tokios patirtys ugdo ne tik socialinius įgūdžius, bet ir pasaulio suvokimą.
Skrydžiai ir naujos aplinkos – kaip padėti vaikui?
Pirmasis skrydis ar kelionė į nepažįstamą šalį gali būti iššūkis vaikui – ir tai visiškai normalu, sako psichoterapeutė. Kaip ir suaugusieji, vaikai skirtingai reaguoja į kelionės stresą: vieniems tai nuotykis, kitiems – nerimo šaltinis. Svarbiausia – atsižvelgti į vaiko amžių, rutiną ir emocinius poreikius. Kūdikiams itin svarbus miego ir maitinimo režimas, o vyresniems – aiškumas ir saugumo jausmas.
„Svarbiausia – neišsigąsti vaiko emocijų. Jei vaikui sunku, mūsų užduotis – būti tuo saugiu suaugusiu, kuris gali pasakyti: „Aš suprantu, aš esu šalia“. Tėvų ramybė ir gebėjimas reaguoti į situaciją be panikos vaikui suteikia saugumo“, – pabrėžia medicinos psichologė V.Bartkutė-Vyšniauskienė.
I.Aukštuolytė pataria taip pat pasirūpinti užsiėmimais skrydžio metu – knygelėmis, žaidimais, garsinėmis pasakomis.
„Tėvai dažnai bijo, kad vaikas verks lėktuve, tad svarbiausia – būti pasiruošusiems“, – teigia kelionių organizatoriaus atstovė.
Nauja aplinka – naujos galimybės
Vaikai dažnai greičiau nei suaugusieji prisitaiko prie naujos aplinkos. Jie neturi tiek išankstinių nuostatų, baimių ar lūkesčių, todėl dažnai greičiau įsilieja į naują kultūrinį kontekstą.
„Svarbu neskubinti ir nestumti vaiko. Jei jis jautresnis, leiskite jam stebėti aplinką, priprasti savo tempu. Pamatysite, kad netrukus jis jau žais su kitais vaikais, net jei kalbos nesupranta. Nauja aplinka gali tapti puikia erdve mokytis bendravimo, empatijos ir kūrybiškumo“, – sako psichoterapeutė.
Jos teigimu, atostogos su vaikais neturi būti tobulos, jos turi būti tikros: kuo mažiau taisyklių ir išankstinių lūkesčių – tuo daugiau vietos spontaniškumui, žaidimui ir nuoširdžiam buvimui kartu.
Nauja aplinka gali tapti puikia erdve mokytis bendravimo, empatijos ir kūrybiškumo.
„Tai yra jūsų bendras šeimos laikas. Jis gali būti visoks – su netikėtumais, su juoku, su nuovargiu. Bet svarbiausia – jis yra jūsų“, – primena V.Bartkutė-Vyšniauskienė.
